Mokslininkai bando paaiškinti laivus praryjančių bangų susidarymą

Kas galėtų lemti, jog viena banga tarp kitų staiga pakyla į 30 metrų aukštį? Taip gali atsitikti tada, kai statmenai viena kitai susiduria dvi bangavimo kryptys, rašo „LiveScience“.

„Niekas iš tiesų neturi pakankamo paaiškinimo, kodėl viduryje vandenyno susiformuoja tokios bangos. Pagrindinis mūsų tyrimų tikslas – kad galiausiai galėtume pasakyti: „Esant būtent tokiai situacijai jūroje kyla didžiausia tokių bangų tikimybė“, – aiškino Thomas Adcockas iš Oxfordo universiteto. „Tokia banga“ – tai banga atvirame vandenyje, pakylanti nepalyginamai aukščiau nei aplinkinės. Yra hipotezių, jog būtent tokios bangos atsakingos už laivų dingimą Bermudų trikampyje.

Apie šį fenomeną buvo kalbama šimtmečius, tačiau nebuvo atlikta jokių mokslinių matavimų – iki 1995 metų, kai Šiaurės jūroje naftos platformai smogė 26 metrų aukščio banga. Ją užfiksavo lazerinis įrenginys. Aplinkinės bangos buvo 11 metrų aukščio. „Vandenynų tyrėjų bendruomenėje tai sukėlė didelį jaudulį. Tai labai stiprus įrodymas, kad yra toks dalykas kaip „apsigimusios bangos“, – nurodo T. Adcockas.

Kol kas nėra bendros tokias bangas paaiškinančios teorijos. 2008 metais publikuotoje studijoje spėjama, kad bangos milžinės tarsi iš niekur pakyla, kai į vieną susiplaka daugybė mažesnių bangų. T. Adcockas, peržiūrėjęs „Discovery“ filmuotą medžiagą, pastebėjo 30 metrų bangą, kuri beveik apvertė žvejų laivą, atsitrenkusi į jo šoną, o ne priekį, kaip kitos bangos. Anot jo, tai privertė susimąstyti, kad milžines bangas sukelia du skirtingi bangavimai, vienas su kitu susiduriantys statmenai.

„Supratau, kad tai iš tiesų paaiškintų kai kuriuos dalykus, kurie mus trikdė. Dvi labai skirtingų krypčių bangos galėtų sukelti tokį efektą“, – nurodė jis. Jis tokią sąveiką analizavo kompiuterine simuliacija – ši parodė būtent tokį rezultatą. Tačiau tyrėjai ir toliau nežino, kas sukelia tokį bangavimą dviejomis skirtingomis kryptimis.