Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Nepaisant milžiniško skaičiaus, jų poveikis aplinkai gali būti ir teigiamas, ir neigiamas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Daugelis biologų bandė suskaičiuoti tam tikras vabzdžių rūšis ir nustatyti jų paplitimo žemėlapius, siekdami suprasti, kodėl kai kurios rūšys klesti vienose vietose, bet lieka retos kitose. Julijaus Maksimilijono universiteto Vokietijoje tyrėjai Sabina Nooten ir Patrickas Schultheissas savo dėmesį sutelkė į skruzdėles ir pabandė įvertinti jų bendrą skaičių. Tyrėjai išanalizavo 489 nedidelius tyrimus, kuriuose buvo tiriamos tiek žemėje, tiek medžiuose gyvenančios skruzdėlės. Šių duomenų pagrindu jie sukūrė didžiulę pasaulinę skruzdėlių populiacijos duomenų bazę. Rezultatai pribloškė net pačius mokslininkus. „Mūsų skaičiavimais, pasaulyje gyvena apie 20 kvadrilijonų skruzdėlių – tai yra 20 su penkiolika nulių“, – aiškina Nooten. Dar įspūdingesnė yra bendra šių vabzdžių masė. Pasak Schultheisso, visų skruzdėlių biomasė viršija visų laukinių paukščių ir žinduolių bendrą masę ir sudaro apie 20 % žmonijos kūnų biomasės. Šiuo metu žinomos maždaug 22 000 skruzdėlių rūšys. Šie vabzdžiai garsėja kolektyviniu elgesiu: jie kuria sudėtingas takų sistemas, naudoja savo kūnus kaip tiltus, augina grybus ar net melžia amarus. Kai kurios jų kolonijos bendradarbiavimo gebėjimais pralenkia net žmones. Tyrimas taip pat parodė, kad skruzdėlės daugiausia paplitusios tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Nepaisant milžiniško skaičiaus, jų poveikis aplinkai gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Skruzdėlės kasmet perneša iki 13 tonų dirvožemio, padeda sėkloms plisti, skaido organines medžiagas, didina dirvožemio derlingumą. Tačiau kai kurios invazinės rūšys, pavyzdžiui, ugninės skruzdėlės, gali kelti grėsmę vietinėms ekosistemoms. Mokslininkai pabrėžia, kad tokio masto tyrimai padeda suprasti vabzdžių vaidmenį gamtoje ir gali tapti pagrindu būsimiems rūšių apsaugos sprendimams. Apie tai rašo ir Earth.com. |