Šimtmečio audra kartosis kas 10 metų. Įvardyta labiausiai kenčianti šalis

Atogrąžų ciklonai yra uraganai, kylantys virš atogrąžų vandenyno ir galintys judėti sausuma, užtvindydami pakrančių regionus. Ekstremaliausi ciklonai sukelia neįtikėtinai destruktyvias audrų bangas – jūros vanduo, sustiprintas potvynių, pakyla į sausumą, sukeldamas katastrofiškus potvynius pakrantės zonose.

Naujame tyrime JAV Masačusetso technologijos instituto (MTI) mokslininkai nustatė, kad Žemei šylant, destruktyvių audrų bangų pasikartojimas viename pažeidžiamiausių pasaulio regionų ateityje neįtikėtinai padidės – net 10 kartų. Paprasčiau tariant, potvyniai, kurie anksčiau galėjo kilti tik kartą per šimtmetį, dabar kartosis kas 10 metų.

Tyrimo autoriai praneša, kad ši nerimą kelianti prognozė Bangladešui bus aktuali iki amžiaus pabaigos. Jei iškastinis kuras ir toliau bus deginamas tokiu pat greičiu kaip ir dabar, iki 2100 m. katastrofiškas audros antplūdis, kuris įvyksta kartą per šimtmetį, šalį užklups kartą per dešimtmetį. O audros bangos, kurios būdavo maždaug kartą per dešimtmetį, greičiausiai šalies pakrantę pasieks dažniau, kas kelerius metus.

Bangladešas yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių pasaulyje, kurioje gyvena daugiau nei 171 mln. žmonių. Istoriškai šalis buvo pažeidžiama atogrąžų ciklonų, nes tai žemai esanti delta, kurią lengvai užlieja vanduo. Kai kurie labiausiai pasaulyje niokojantys šiuolaikiniai potvyniai kilo Bangladeše, kur žemės ūkio ekonomikai atsigauti darosi vis sunkiau.

Dabar mokslininkai nustatė, kad Bangladešas greičiausiai patirs atogrąžų ciklonus, kurių poveikis sutaps su mėnesius trunkančiu musoniniu sezonu. Iki šiol ciklonai ir musonai vykdavo skirtingu laiku, tačiau dabar naujas mokslininkų modeliavimas rodo, kad ciklonai persikels į musonų sezoną, sukeldami katastrofiškus potvynius visoje šalyje.

Naujame tyrime mokslininkai įvertino audros antplūdžio riziką, naudodami fizinį mastelio metodą, pirmą kartą sukurtą daugiau nei prieš 20 metų. Metodas apima žemos skiriamosios gebos pasaulio vandenynų ir atmosferos modelį, įterptą į didesnės raiškos modelį, kuris imituoja į uraganą panašias oro sąlygas. Tada mokslininkai išsklaidė uraganų „sėklas“ skirtinguose regionuose ir paleido modelį, kuris leido jiems stebėti, kurios sėklos laikui bėgant sudygo ir pasiekė sausumą.

Dėl to mokslininkai sugebėjo nuspėti Bangladešo klimato ateitį ir, deja, ji nedžiugina, jei žmonija ir toliau degins iškastinį kurą tokiu pat greičiu.