Niūriausia pasaulyje pelkė. Mokslininkai mano, kad taip pavadinta ne veltui (Video)

Vienas iš įdomiausių gamtos kampelių – Didysis niūrusis pelkynas JAV, jungiantis Virdžiniją ir Šiaurės Karoliną.

Nors šio pelkyno pavadinimas skamba grėsmingai, iš tiesų jis nebuvo tik niūri ir atšiauri vietovė. Ilgus amžius ši teritorija tarnavo kaip prieglobstis tiek žmonėms, tiek laukinei gamtai.

Dar prieš europiečių atvykimą čia gyveno vietinės gentys, kurios pelkių išteklius naudojo medžioklei ir žemdirbystei.

Kai kolonistai ėmė plėsti savo teritorijas, dalis vietinių buvo išstumti iš savo gimtųjų kraštų ir persikėlė gyventi į šias sunkiai pasiekiamas vietoves. Be to, pelkynas tapo slėptuve nuo vergovės pabėgusiems žmonėms, vadintiems marūnais.

Tyrėjai spėja, kad skirtingais laikotarpiais šiose vietovėse gyveno iki 50 000 žmonių. Jie čia kūrė gyvenvietes, kurios egzistavo nuo XVII amžiaus pabaigos iki JAV pilietinio karo laikų.

Nors gyvenimo sąlygos pelkėje buvo sudėtingos, daugeliui tai buvo vienintelė galimybė išvengti vergovės.

Iki XIX amžiaus pabaigos buvo mėginama šią teritoriją komercializuoti, tačiau ne visi bandymai buvo sėkmingi. Nepaisant to, pelkės tapo svarbia medienos gavybos vieta – miškų kirtimas čia vyko iki XX a. vidurio, kol didžioji dalis miškų buvo išnaikinta.

Laimei, šiandien dalis Didžiojo niūriojo pelkyno yra saugoma teritorija. JAV vyriausybė perėmė dalį žemių ir įsteigė Didžiojo niūriojo pelkyno nacionalinį rezervatą, kuris dabar užima apie 45 700 hektarų.

Tai unikali vietovė, kurioje klesti gausybė augalų ir gyvūnų rūšių – nuo juodųjų lokių ir retų paukščių iki pelkinių kiparisų bei Atlanto baltųjų kedrų.