„Negali nustatyti jo evoliucinio ryšio.“ Rado 444 mln. metų pabaisą

Pietų Afrikos šiaurėje, netoli Keiptauno, uolienų sluoksniuose buvo aptiktas visiškai nežinomas gyvūnas – 444 milijonų metų senumo nariuotakojo rūšis, kuri mokslininkams sukėlė ne vieną galvosūkį.

Šis radinys toks neįprastas, kad mokslininkai iki šiol negali nustatyti jo evoliucinio ryšio su kitais žinomais organizmais – jis buvo rastas tarsi išverstas į išorę.

Profesorei Sarai Gabbott iš Lesterio universiteto ši fosilija tapo reikšmingu atradimu.

Ji teigia, kad paleontologo darbas labai primena detektyvą – informacijos visada mažai, bet remiantis „įkalčiais“ galima išsiaiškinti, kas buvo šis organizmas ir kada jis mirė.

Fosilija, praminta „Siu“, buvo aptikta uolienose, kuriose komanda iškart suprato – tai neeilinis atvejis. Trys dienos kruopštaus darbo buvo skirtos tam, kad išgautų fosiliją iš akmens ir apsaugotų ją gipsu.

Nė vienas iš išlikusių anatominių bruožų nepriminė anksčiau matytų formų. Netrukus paaiškėjo, kad išliko net raumenų audiniai – o visa fosilija buvo apversta: išoriniai šarvai beveik nesusiformavo, tačiau vidinė struktūra išliko beveik idealiai.

Ankstesni tyrimai jau buvo atskleidę, jog prieš maždaug 440 mln. metų įvykęs apledėjimas sunaikino 85 % visos planetos gyvybės.

Tačiau vietovė, kur rasta ši fosilija, veikiausiai buvo tarsi nedidelis gyvybės prieglobstis. Nors sąlygos jame buvo toli gražu ne palankios, ši aplinka visgi leido išlikti tokiai unikaliai gyvybės formai.

Profesorė pabrėžia, kad tuo metu vandenyno dugnas buvo praktiškai be deguonies, o tarp smėlio grūdelių kaupėsi sieros vandenilis.

Tikėtina, jog būtent šios ekstremalios sąlygos lėmė išskirtinį šios būtybės išsaugojimą.

Skirtingai nei daugelyje fosilijų, ši buvo konservuota kalcio fosfatu – tuo pačiu mineralu, kuris sudaro žmogaus dantis ir kaulus.

Šis junginys leido išsaugoti ne tik bendrą formą, bet ir vidaus organų struktūras.

Vis dėlto net ir tokia detalė išlikimo būklė nepadėjo tiksliai nustatyti, kur ši būtybė priklauso gyvybės medyje.

Naujajame mokslo leidinyje mokslininkai pristatė šio organizmo pavadinimą – Keurbos susanae, taip pagerbdami profesorės motiną.