| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Varna – ne tik kantrus paukštis
|
(
(
Varnos ir krankliai ne prasčiau už beždžiones įveikia atidėto atlygio užduotis, gardesnio kąsnelio išlaukdami iki penkių minučių. „Rezultatai stebina, nes mes žinojome, kad paukščiai galbūt galės palaukti kelias sekundes, bet tikrai ne tiek ilgai, – sako Strasbūro universiteto etologijos dr. Valérie Dufour. – Kai kurie laukė kelias minutes, o tai jau galima lyginti su beždžionių gebėjimais." Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Atidėto atlygio principas žmonėse tiesiogiai siejamas su akademiniais pasiekimais. Įžymiojo Stenfordo universiteto zefyrų testo metu mokslininkai davė keturmečiams po zefyrą ir pažadėjo dar vieną, jeigu vaikai palauks nesuvalgę pirmojo. Paaiškėjo, kad kantriausieji vėliau geriau mokėsi ir daugiau pasiekė gyvenime. Visai kaip žmonės, varnos ir krankliai yra socialūs gyvūnai, turintys dideles smegenis, lyginant su kūno matmenimis. Specialistai dvylika paukščių išmokė iškeisti žetonus į maistą, o tuomet prasidėjo eksperimentas: kiekvienam paukščiui jie davė po gardėsį, tuomet sugniauždavo ranką, kitoje rodydami dažnai dar skanesnį kąsnelį. Po tam tikro laiko mokslininkai ranką atgniauždavo. Jeigu varna atiduodavo pirmąjį gardėsį, mainais gaudavo antrąjį. Kai kurios varnos, prieš priimdamos sprendimą, laukdavo keletą minučių. Prizai už kantrybę buvo nevienodos vertės, ir paukščiai dažniau mainydavosi matydami aukštos kokybės maistą. Ilgiausiai jie gebėjo išlaukti penkias minutes. Per šį laiką kai kurios varnos padėdavo pirmąjį kąsnelį ant žemės arba paslėpdavo ir reguliariai tikrindavo, ar šis tebėra. „Visi paukščiai, kurie išlaukdavo ilgiausiai, įvairiais būdais stengėsi nukreipti savo dėmesį nuo maisto, – teigia V. Dufour. – Pastangos suvaldyti impulsą lesti jiems akivaizdžiai daug kainavo." Naujosios Anglijos universiteto gyvūnų elgesio prof. Gisela Kaplan, kuri tyrime nedalyvavo, teigia, kad kai kurios Australijos paukščių rūšys gali turėti panašių gebėjimų. „Tokio pobūdžio eksperimentų nebuvo, bet jei kalbame apie saugojimą – kai paukščiai slepia maistą ir vėliau grįžta jo pasiimti – kai kurios Australijos rūšys tai irgi daro, – sako ji. – Australijos krankliai slepia maistą, taip pat ir šarkos." „Numatymas (ateities planavimas) yra gebėjimas, kurį turi ne tik žmonės ir didžiosios beždžionės, bet ir kai kurios paukščių rūšys," – apibendrina profesorė. | ||||||
Įdomiausi
.png)
157
(0)
