Evoliucijos mitai: Evoliucija privalo būti neteisinga, nes Biblija yra neklystanti

Nedaug kreacionistų yra pakankamai nuoširdūs, kad pripažintų, jog evoliucijos teoriją remiantys įrodymai yra nesusiję su pagrindiniu rūpesčiu: kadangi ji kaip ir prieštarauja „Dievo Žodžiui“, ji paprasčiausiai privalo būti klaidinga. Tolesnė įrodymų analizė tampa beprasmė, jei neperžengiamas šis žingsnis.

Bėda ta, kad dalis krikščionių laiko Bibljos tekstą teisingu paraidžiui, jų žodžiais tariant, „neklaidingu“. Jei žmonės, tuo remdamiesi atmeta evoliuciją, būtų sąžininga paklausti ar šis tikėjimas turi pagrindą.

Kurį Biblijos leidimą bepaimtume, klaidų rasti nesunku. Tekstai pilni vidinių prieštaravimų ir istorinių bei mokslinių netikslumų.

Yra tiek daug pavyzdžių, kad sunku apsispręsti, nuo ko pradėti. Imkime biblinę kosmologiją: pasak Biblijos, žemė yra plokščia ir nepajudinama, mėnulis spinduliuoja pats, dangus yra tvirtas ir žemės drebėjimas gali nuo jo nupurtyti žvaigždes.

Su matematika irgi ne pyragai. Kiek sūnų suskaičiuojate: „Šemijo sūnūs: Hatušas, Igalis, Barijahas, Nearijas ir Šafatas, šeši“(I Kronikų knyga 3:22). Tokios klaidos dažnos. Pateikiama skaičiaus pi (π) reikšmė yra 3, nors daug kitų kultūrų jau buvo apskaičiavę ją didesniu tikslumu.

Biblijos biologija

Jos biologija ne geresnė. Biblija teigia, kad triušiai atrajoja, kad ožkos kailio piešinys priklauso nuo to, į ką kopuliuodami žiūrėjo jos tėvai, kad tik mirusios sėklos gali sudygti ir kad stručiai yra nerūpestingi tėvai.

Fundamentalistai bando kai kuriuos pavyzdžius paaiškinti mūsų dabartinių žinių šviesoje: pi yra maždaug trys, sako jie, o triušiai valgo savo išmatas, o tai šiek tiek panašu į atrajojimą. Bet tokie paaiškinimai iš esmės reiškia tik tai, kad Biblija nėra patikimiausias žinių apie pasaulį šaltinis.

Kitais žodžiais tariant, jei norite ką nors sužinoti apie triušių maitinimosi ypatumus, ožkų veisimo subtilybes, skaičiaus π reikšmę arba kas apie ką sukasi – Saulė apie Žemę ar atvirkščiai, – kreipkitės į mokslą ir matematiką, o ne į Bibliją. Jei jau taip, tai gal patarimas tinka ir gyvybės Žemėje klausimams gvildenti?

Tad kiek patikimas Biblijos skirsnis, susijęs su evoliucija? Palikime nuošalyje senus įrodymus, kad Žemei daugiau, nei 6000 metų ir kad nebuvo pasaulinio tvano, ir pažvelkime, ką dar sako Pradžios knyga.

I Pradžios knyga aprašo augalų, gyvūnų, vyro ir moters sukūrimo eilę. II Pradžios knyga sukūrimą rikiuoja kitaip: vyras, augalai, gyvūnai ir moteris. Pradžios knyga 1:3-5 sako, kad šviesa buvo sukurta pirmąją dieną, Pradžios knygoje 1:14-19 sakoma, kad saulė buvo sukurta ketvirtąją dieną. Pradžios knygoje 7:2 rašoma, kad Nojus paėmė kiekvieno gyvio po septynias poras, Pradžios knygoje 7:8-15 tvirtinama, kad po vieną.

Ir sąrašas tęsiasi. Pažinimo medžio vaisius turėjo pražudyti tą pačią dieną, kai buvo suvalgytas, bet Adomas ir Ieva nemirė jį suvalgę. Pradžios knygoje pasakojama, kad prieš tvaną gyveno milžinai (nefilimai) ir tvanas juos pražudęs, kaip ir visus kitus gyvius, nebuvusius arkoje, bet Skaičių knygoje sakoma, kad ir po tvano būta milžinų.

Aiškinimasis

Bandymai išspręsti tuos prieštaravimus yra beveik tokie seni kaip pati Biblija. Laikantys Bibliją neklaidinga, suvaržo save, bandydami tuos nesutapimus išaiškinti (pakelkite rankas, manantys, kad T. rex kadaise buvo taikus žolėdis?), ar netgi apsiima perrašyti Bibliją, kad juos panaikintų.

Kaip bebūtų, yra per daug klaidų, netikslumų ir prieštaravimų, kad juos visus būtų galima atmesti. Vienintelė racionali ir tikėtina išvada, kad Biblija nėra neklaidinga.

Netikite? Teisingai, puikus požiūris. Abejokite viskuo. Pažiūrėkite pavyzdžius ir apsispręskite patys.

Kiti evoliucijos mitai