| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Plėšrūnai „Anomalocaris“: akylieji priešistorinių vandenynų viešpačiai
|
(
(
Mokslininkai skelbia, jog prieš pusę milijardo metų Žemės planetoje karaliavo išverstakiai povandeninio pasaulio grobuonys gali būti plėšrių gyvūnų „ginklavimosi varžybų“ pradininkai. Paleontologams pavyko aptikti vieno iš tokių gyvių fosilijų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! „Anomalocaris“ (kas reiškia „anomali krevetė“) – bestuburis metro ilgio minkštakūnis vandens gyvis, grėsmingomis kibiomis ataugomis ir apvaliais nasrais terorizavęs prieš 500 mln. metų gyvavusią pasaulinio vandenyno fauną. Naujausi duomenys byloja, jog šie vandens sutvėrimai turėjo po du neįprastai didelius išsikišusius regėjimo organus, suteikusius jiems regėjimo pranašumą prieš tuomet Žemėje plačiai paplitusius vabzdžius ir vėžiagyvius. Grobuonies akys „įsodintos“ į maždaug trijų centimetrų ilgio regos organų stiebelius – vieną akį sudarė daugiau kaip 16 tūkst. atskirų šešiakampių lęšių. Pietų Australijoje, Kengūrų saloje (Kangaroo Island) rasto prieš 515 mln. metų egzistavusio priešistorinio gyvio liekanos leidžia manyti, jog šis siaubūnas pasižymėjo ypatingai geru regėjimu ir tuo sėkmingai naudojosi medžiodamas grobį. Iš daugelio lęšių sudarytas regėjimo aparatas vėliau paplito nariuotakojų populiacijoje – tokias sudėtines akis turi, pavyzdžiui, musės (beje, pastarosios akį sudaro „tik“ 3,2 tūkst. lęšių) ar krabai. Reta kuri iš dabar gyvenančių nariuotakojų rūšių gali pasigirti turinti akis, sudarytas iš daugiau lęšių (laumžirgio akyje yra iki 28 tūkst. lęšių, tačiau laumžirgiai yra laikomi savotiška nariuotakojų „anomalija“). Naujausios rastos gyvio iškasenos byloja, jog sudėtinis regėjimo aparatas evoliucijos eigoje susiformavo anksčiau negu skeleto pagrindas chorda. Keisti „Anomalocaris“ regėjimo organai leidžia manyti, jog šie gyvūnai buvo nariuotakojų giminaičiai. Savo tyrimo rezultatus žurnalo „Nature“ publikacijoje pristatęs Naujosios Anglijos universiteto Australijoje mokslų daktaras Džonas Patersonas (John Paterson) mano, jog būtent su šių gyvūnų atsiradimu rūšių evoliucijoje turėtų būti siejama gyvūnų plėšrėjimo eros pradžia. „Dideli kūno išmatavimai ir galybė lęšių „Anomalocaris“ akyse patvirtina, jog gyvis priskirtinas itin geru regėjimu pasižymėjusiems plėšrūnams, – rašo tyrimo autorius. – Tokių sudėtingos struktūros, puikiai plaukiojančių ir reginčių grobuonių egzistavimas Kambro periodo gyvūnijos pasaulyje liudija, jog šie gyvūnai, vaizdžiai tariant, galėtų būti vadinami plėšrūnų „ginklavimosi varžybų“ iniciatoriais.“ Parengė Saulius Žukauskas | ||||
Įdomiausi
.png)
157
(0)
