Atrastas vienaląstis – pusiau gyvūnas, pusiau augalas

Šis gyvis gyvena jūros vandenyje prie Skandinavijos ir Šiaurės Amerikos šiaurinės dalies krantų. Daug gyvūnų per gyvenimą patiria metamorfozes: vikšrai tampa drugeliais, buožgalviai virsta kurkiančiomis varlėmis. Jei kiekvieną jų nežinodami stebėtume atskirai, galėtume nesuprasti, kad tai – vienas ir tas pats gyvūnas.

Nors metamorfozės – įspūdingas dalykas, bet tai yra tik formų kaita. Maistą tokie gyvūnai vis tiek ima iš aplinkos. Tiesa, M. chamaeleon yra visiškai kitoks. Didesniąją šio vienaląsčio raciono dalį sudaro kiti organizmai. Grobuoniškas elgesys šiaip jau priskirtinas gyvūnams, tačiau pasaulyje nėra tokio gyvūno, kuris nemedžiodamas gebėtų maistinių medžiagų pasigaminti organizmo viduje.

M. chamaeleon kūnas apaugęs mažais plaušeliais. Jais jis naudojasi judėdamas, bet gali panaudoti ir kaip gynybinę sieną kitiems organizmams apsaugoti. Neretai šie vienaląsčiai „susijungia“ su kai kuriais dumbliais. M. chamaeleon iš dumblių ima fotosintezės metu pagaminamą cukrų, o dumblį apsaugo nuo kitų grobuonių paslėpdamas jį tarp savo mažų plaukelių. Tam tikra prasme, tai jau galime pavadinti ūkininkavimu. Be to, tarp abiejų organizmų užsimezga endosimbiotinis ryšys - M. chamaeleon paima dalį dumblių ląstelių ir „įdiegia“ jas į savo kūną, tokiu būdu jis gali pakeisti spalvą priklausomai nuo to, kokios spalvos yra dumblis.

Tokios rūšys – grynas galvos skausmas mokslininkams, nes šie nežino, kokiai gyvosios gamtos karalystei juos priskirti ir kaip traktuoti. Atradėjas biologas Ojvindas Moestrupas mano, kad šis vienaląstis gali būti labai sena gyvybės forma ir pavyzdys, kaip atsirado mitochondrijos. Prieš maždaug 2 mlrd. metų vienaląsčiai organizmai „išmoko“ susilieti su bakterijomis ir panaudojo jas kaip energijos šaltinį. Iš to išsivystė mitochondrijos, kurios tiekia energiją visiems daugialąsčiams (įskaitant ir žmones).