Kodėl žirafai pakanka 2 val. poilsio, o katei reikia 12-os?

Mūsų kaimuose žemės ūkio darbus dirbantys arkliai kasdien pramiega vos apie 3 valandas. Katės gali ištisas valandas pūsti į ūsą, vidutiniškai jų kasdienis miegas trunka apie 12-13 valandų. O šeškai gali miegoti nuo 16 iki 20 valandų. Kodėl vyrauja toks skirtumas?

Mokslininkai kasmet atlieka šimtus tyrimų, susijusių su gyvūnų miegojimo įpročiais. Jų teigimu, miego trukmė gali tiesiogiai priklausyti nuo gyvūno gebėjimo kaupti energiją bei apsisaugoti nuo plėšrių grobuonių.

Pastebėta, kad smulkūs gyvūnai miega daugiau nei stambūs. Štai, mažasis rudasis pelėausis miega apie 19-20 valandų, o karvė – kasdien miegu mėgaujasi apie 4 valandas.

Bene įdomiausias gyvūnas (miego atžvilgiu) – žirafa. Jos miegas vidutiniškai kasdien trunka iki 2 valandų. Dėl įvairių agresyviai nusiteikusių žvėrių kaip, pavyzdžiui, liūtų – žirafos miega naktimis, dažniausiai po 5 minutes. Tai leidžia joms išvengti netikėtų plėšrių gyvūnų išpuolių.

Gyvūnų miegas vis dar didelis rebusas mokslininkams, tad įvairių hipotezių netrūksta. Tačiau jie sutaria, kad žolėdžiai gyvūnai praleidžia daug laiko ėsdami, kad gautų pakankamą kiekį kalorijų, todėl jų miego trukmė itin maža (pvz., arklys miega apie 2 val., dramblys - 3 val., karvė - 4 val.).

Plėšrūnai kasdien medžioja, todėl jų gaunamas kalorijų kiekis per trumpą laiką yra didelis. Tad tigrai per parą gali miegoti iki 16 val., liūtai apie 14 val.

Miegojimo įpročiai priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Štai, ančiasnapis kasdien pramiega apie 14 valandų, o maisto paieškoms skiria vos kelias valandas. Mokslininkai pastebėjo, kad taip yra greičiausiai dėl to, kad ančiasnapis minta vėžiagyviais, kurių kaloringumas yra ypač didelis.

O pelėausiai suaktyvėja naktį kelioms valandoms, kai tik išsiruošia į vabzdžių medžioklę (amarai, tinklasparniai, naktiniai drugiai ir t.t.). Daugelio gyvūnų miegojimo trukmę, laiką, kada jie miega, lemia medžiojimo laikas, tad visai nekeista, kad pusę dienos miegojusi miškinė kiaunė suaktyvėja ir išsiruošia į naktinę medžioklę.

Saugūs namai – ilgesni sapnai

Pastebima, kad turintys saugias, nuo plėšrūnų gerai apsaugotas buveines, gyvūnai gali mėgautis ilgesniu miegu.

Rudieji šikšnosparniai (kitaip vadinamas rudasis nakviša) gali miegoti ištisas 20 valandų. Graužikų miego ypatumai irgi panašūs, mat jiems netenka kiekvieną minutę nerimauti, ar jų niekas neužpuls, kaip pavyzdžiui, žirafų, dramblių, gazelių ir kitų gyvūnų, kurie pasiruošę nuolatos gintis ar sprukti nuo plėšriai nusiteikusių gyvūnų.

Drambliai miega sugulę vienas šalia kito, mat užpuolimo atveju, tikimybė, kad prabus vienas iš kelių gyvūnų, padidėja. Tad, gyvūnai, kurie gyvena atviresnėse erdvėse, gilesniu miegu mėgautis dažniausiai negali.

Kol mokslininkai toliau bando išspręsti ne vieną svarbų gyvūnų miegojimo rebusą, galime toliau žavėtis, kaip gyvūnai linkę prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, kurios lemia ir jų miegojimo įpročius.

Kitų gyvūnų miegojimo įpročiai:

Oposumas – apie 18 val.
Pitonas – apie 18 val.
Katė – nuo 12 iki 14 val.
Naminė pelė – nuo 12 iki 13 val.
Šuo – apie 10 val.
Rudoji lapė – apie 10 val.
Šimpanzė – apie 10 val.
Triušis – nuo 8 iki 9 val.
Voverė – apie 15 val.
Žiurkėnas – apie 14 val.
Smiltpelė, žiurkė – apie 13 val.
Pelė – apie 12 val.
Gepardas – apie 12 val.
Antis – apie 10-11 val.
Europietiškas ežiukas – apie 10 val.
Kiaulė – apie 8 val.
Pilkasis ruonis – apie 6 val.
Ožka – apie 5 val.
Avis – apie 4 val.
Asilas – apie 3 val.