Baltymai iš mėšlo

Pasaulinės maisto kainos pastaraisiais metais šovus aukštyn, neatsiliko ir gyvulių pašaras. Musių lervos galėtų tapti baltymingu pašaru gyvuliams, kuris ne tik iš karto tinkamas naudoti, bet ir perima mėšlo ir kitų atliekų maistingąsias medžiagas daug efektyviau, nei bet kuris egzistuojantis metodas.

„Iš tiesų mes kasame nenaudojamą išteklių, o kas yra paskutinis didžiausias neišnaudotas resursas? Tai mūsų atliekos,“ sako Howardas Bellas iš JK Maisto ir aplinkos tyrimo agentūros Jorke. Augant maisto paklausai, „bet kas, galintis padėti spręsti augantį baltymų poreikį, yra gerai“, sako jis.

Bellas ir kiti tyrėjai aiškinasi lervų auginimo potencialą mėšle, maisto ir alkoholio pramonės atliekose. Užaugusios lervos surenkamos, išdžiovinamos ir sutrinamos į baltymingus miltus, kuriais šeriamos vištos, kiaulė ir kiti gyvūnai.

Europos ūkininkai 80% gyvulių pašaro dabar importuoja, daugiausiai soją iš Pietų Amerikos. JAV ūkininkams irgi kyla pašarų krizė. Pavyzdžiui, kiaulių pašarui naudojamų kukurūzų kaina JAV nuo 2007-ųjų patrigubėjo. Tai nutiko dėl tuo metu suteiktų subsidijų, dėl ko pasidarė pelningiau kukurūzus parduoti biodegalų gamybai, tad mažiau liko ūkininkams.

Idėja šios problemos sprendimui naudoti musių lervas įgauna pagreitį. Buvo atlikta daug tyrimų JAV, Pietų Afrikoje ir Ispanijoje, o kitais metais planuojama pastatyti pirmąją komercinę įmonę, tikriausiai Pietų Afrikoje. Tuo tarpu JAV kompanija OVRSol tariasi su didele tarptautine maisto kompanija dėl bandomosios įmonės kūrimo, vėliau peraugsiančios į didelę verslo įmonę.

Tad, kiek tiksliai baltymų galima išgauti iš atliekų, panaudojant musių lervas? Bellas vykdė tris metus trukusį projektą, vištų mėšle augindamas naminių musių lervas. Jis sako, kad kol kas iš tonos mėšlo gaunama apie 100 kilogramų lervų, iš kurių savo ruožtu, gaunama nuo 12,5 iki 35 kilogramų pašaro.

Bellas tvirtina, kad gauto produkto maistinė vertė tokia pat, kaip sojų ir pašaro iš žuvų, naudojamo gyvulių šėrimui. Preliminarius eksperimento rezultatus jis pristatė lapkričio 12-ąją konferencijoje Edinburge, JK, dar pridėdamas, jog yra įsitikinęs, kad įmanoma produktyvumą padidinti, reguliuojant tokius faktorius, kaip oro ir vandens kiekis mėšle.

Allanas Finney'is iš OVRSol sako, kad jo firmoje planuojama šerti Hermetia illucens rūšies musių lervas maisto pramonės atliekomis, o vėliau – mėšlu. Kompanijos bandymai rodo, kad lervos gali sumažinti pradinį mėšlo tūrį dvigubai, o kadangi jos nurungia ir suvartoja bakterijas, tokias, kaip E. coli ir Salmonella, mėšlas nepūna, iš esmės sterilizuojamas beideodoruojamas. Jis gali būti naudojamas, kaip kompostas.

AgriProtein, įsikūrusi Keiptaune, PAR, jau beveik surinko reikiamas lėšas visiškai veikiančio fabriko statymui. Užuot naudoję mėšlą, naminių musių lervas auginsime skerdyklų kraujo ir pelų mišinyje, sako kompanijos įkūrėjas Jasonas Drew. Jis mano, kad fabrikas galėtų pagaminti apie 100 tonų lervų kasdien. Bet ar žuvų ir gyvulių, šertų lervomis mėsą valgyti saugu? Drew sako, kad nevyksta nieko, kas be jokios žalos nevyktų gamtoje. „Visi valgome upėtakius, o spėkite, ką ėda jie?“. Panašiai viščiukai, kiaulės ir kiti gyvūnai vaikštinėdami ėda rastus vabalus ir lervas. Lervų pyragas yra tiesiog koncentruotesnė forma.

Finney'is sutinka. Jis nurodo, kad lervomis šertų gyvūnų mėsos vartotojai yra už dviejų stadijų nuo mėšlo, pirmiausiai suvirškinto lervų ir paskui gyvulių. Tuo tarpu ekologiškų daržovių naudotojai yra vos už vienos stadijos, kadangi augalai maitinasi mėšlu tiesiogiai.

Bet atsimindami GSE (galvijų spongiforminė (kempiškoji) encefalopatija, kempinligė), plačiau žinomą, kaip „pasiutusių“ karvių ligą, vis dar neseną JK, žmonės gali baimintis tokių perdirbtų produktų. GSE paplitimas buvo susietas su to laiko praktika į karvėms skirtą pašarą dėti medžiagų iš galvijų ir liga paplito eksponentiškai, karvėms ėdant užkrėstus smegenų audinius. Bell sako, kad būtent todėl jo projekte nenaudojamos jokios gyvūnų dalys.

Nors pašaro iš lervų potencialas didelis, ar tai paplis?

Michaelas Formica, aplinkosaugos tarybos vadovas JAV Nacionalinėje kiaulienos gamintojų taryboje, sako, kad taryba įvertino šią technologiją prieš keletą metų ir padarė išvadą, kad nors būdas ir praktiškas, tačiau neekonomiškas.

Bet nuo to laiko pašarų kainoms iškilus į padanges, ekonominis lervų aspektas galėtų būti daug stipresnis. „Planuojame grįžti ir darsyk peržiūrėti,“ sako Formica.

JAV Vyriausybinė komisija, vertinusi technologiją 2010-aisiais, taip pat ją parėmė. Jeffas Silversteinas iš JAV Žemės ūkio tyrimų tarnybos Beltsville'yje, Marylande, yra optimistiškas, tačiau pažymi, kad dar reikia atlikti kitus žingsnius, pavyzdžiui, įsitikinti, kad gyvuliai tai ės.

Šuolis iš laboratorijų į rinką yra didelis, pastebi Michaelas Rustas iš JAV NOAA žvejybos tarnybos. „Kaip bebūtų, yra stipri gyvulių pašarams skirtų baltymų ir riebalų paklausos augimo tendencija, tad linkiu jiems viso ko geriausio.“

„Įsivaizduojame tai kaip didelį poslinkį maisto tiekimo sistemoje,“ sako Craigas Sheppardas, vienas iš Hermetia illucens musių proceso kūrėjų.

Andy Coghlan
New Scientist, № 2892