Jau siūloma įsigyti violetinės spalvos morkų

Masina keista išvaizda Didmenine įvairių sėklų, tarp kurių yra ir violetinės spalvos paprastųjų morkų, prekyba užsiimančios bendrovės „Nojus“ komercijos vadovė Sandra Valungevičiūtė teigia, kad Lietuvos rinkoje violetinių morkų produkcija prekiaujama apie trejus metus. Pirkėjus tokios sėklos domina, tačiau dažniau jie tokių rūšių daržovių užsinori ne patys, o paraginti draugų ar pažįstamų. „Užsienio rinkoje buvo seniau, o pas mus antras trečias sezonas, dar naujiena“, - sakė S. Valungevičiūtė. Violetinės morkos, jos teigimu, yra hibridinė morkų veislė – jų išorė violetinė, tačiau vidus oranžinis. „Pirkėjai domisi šiomis morkomis pirmiausia dėl keistos išvaizdos. Kas mėgsta tradicines morkas, gal jiems nepatiktų, kad dėl violetinės spalvos gali nusidažyti ir kitas maistas, panašiai kaip su burokėliais. Šiaip skonis nelabai kuo skiriasi nuo įprastų morkų“, - sakė pašnekovė. Auginimo ypatumais tokios morkos taip pat beveik nesiskiria nuo standartinių morkų – sodinamos jos tais pačiais mėnesiais, sudygsta taip pat labai panašiai kaip ir paprastosios, žodžiu išskirtinės priežiūros nereikalauja. Pasiteiravus, kodėl violetinės spalvos morkos vadinamos paprastosiomis, S. Valungevičiūtė teigė, kad toks yra rūšies standartas, reikalaujama, kad visos valgomosios morkos būtų vadinamos bendru vardu, skirtis gali tik jų porūšiai. „Dabar yra ir įvairių retų prieskonių, ir moliūgų įvairiausių. Manau, kad kiekvienoje rūšyje atrasime neįprastų veislių – jos gali išsiskirti vaisiaus dydžiu, spalva, kitomis savybėmis. Reikia įdomių veislių turėti asortimente, nes žmonėms įdomu paeksperimentuoti“, - sakė sėklomis prekiaujančios įmonės komercijos vadovė.

Specialistė: morkų veisime – olandai vienvaldžiai lyderiai

Istorija byloja, kad morkos iki pat XVI amžiaus augintos violetinės spalvos ir daugiausiai naudotos arklių pašarui, o ne maisto gamybai. Tik vėliau XVI a. olandų mokslininkai išveisė oranžinės spalvos morkas, kurios paplito po pasaulį ir žmonių sąmonėje įsitvirtino kaip morkų standartas. Šiuo metu rinkoje siūlomos violetinės morkos iš esmės yra senos veislės prikėlimas naujam gyvenimui.

Neįprastos violetinio atspalvio morkos vadinamos „Purple Haze“ vardu, kad išvertus lietuviškai reiškia „violetinis rūkas“. Šios morkos pavadintos pasaulinio garso gitaristo Jimi Hendrixo dainos pavadinimu „Purple Haze“, nes šių morkų spalvų derinys primena dainos atlikėjo sceninių drabužių ir plakato spalvas.

„Olandai selekcijos neišduoda ir nepasakys, tačiau tai yra olandiškas hibridas, - aiškino Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro filialo, Sodininkystės ir daržininkystės instituto, Daržo augalų selekcijos sektoriaus vedėja Rasa Karklelienė.

Jos teigimu, lietuviai selekcininkai su violetinių morkų selekcija nedirba, nes neturi selekcinės medžiagos, todėl tiksliai pasakyti, ką sukryžminus gaunamos violetinės morkos negali.

„Tai nėra neįprastas dalykas, yra įkelti kiti genai. Yra atlikta keletas kryžminimų, gali būti kryžminimai su laukine morka, gali būti kryžminimas ir su kitos rūšies daržove. Tai yra selekcininko darbo rezultatas“, - sakė R. Karklelienė.

Specialistės teigimu, morkų yra ne tik violetinių, bet ir geltonų, baltų spalvų. „Auginame tokių morkų ir Lietuvoje, turime ir olandiškų veislių. Olandai morkų selekcijoje yra pažengę labai aukštame lygyje. Olandai veisia ne tik įvairių spalvų, bet ir formų morkas“.

Morkos priklausomai nuo jų spalvos skiriasi ir savo maistinėmis savybėmis. Pavyzdžiui, oranžinės spalvos morkos turi daug karotino, baltos – turės daugiau cukraus, violetinėse – betakarotino, kuris ir suteikia rausvą, violetinę spalvą.

Lietuviškose daržovių selekcijose pirmenybė - skoniui

Lietuviai yra labiau konservatyvūs, todėl taiko selekcijas, kurios dera prie lietuviško klimato. Kaip pasakojo R. Karklelienė, Lietuvoje veisiamos tiek morkos, tiek ir burokėliai, įvairios ridikėlių veislės, tačiau dėmesys pirmiausiai kreipiamas į skonį, o ne daržovės išvaizdą.

„Labiau einame į daržovės vidinę struktūrą – skonio ypatybes. Lietuviškoje daržovių selekcijoje labiau žiūrima į žmogaus mitybinį poreikį, o ne į grožį. Norime, kad daržovės būtų skanios ir teiktų daugiau maistinių medžiagų“, - aiškino Daržo augalų selekcijos sektoriaus vedėja.

Lietuvoje, kaip pabrėžė pašnekovė – genetinė modifikacija daržovių selekcijoje netaikoma, veisiama kryžminimo ir heterozės būdu.

„Mokslas eina į priekį. Laboratorijose galima daug ką pagaminti, jeigu tik leis inžineriniai, genetiniai dalykai, tikrai galima atrasti daug ko. Lietuvoje mokslas mažai finansuojamas, tai mažai tikėtina, kad labai kažkas ypatingo daržovių selekcijos srityje bus sukurta. Tačiau, ką gali žinoti – jeigu valstybė kada nors atsisuks į selekciją, į mokslą, gal ir bus“, - apie ateitį svarstė R. Karklelienė.