Audros debesyse knibždėte knibžda bakterijų

Mokslininkai nustatė, kad krušos gabalėliuose, iškritusiuose iš audros debesų, būna kelių rūšių bakterijų, kurios paprastai gyvena ant augalų, o taip pat tūkstančiai organinių junginių, paprastai aptinkamų dirvožemyje, rašo LiveScience.com.

„Šie audros debesys yra gana smarkus reiškinys. Jie iš po debesų susiurbia didžiulius oro kiekius. Greičiausiai taip į debesis patenka bakterijos“, – teigė tyrimo bendraautorė Tina Santl Temkiv iš Aarhuso universiteto Danijoje.

Jau seniau tyrėjai bakterijų aptiko debesyse, slenkančiuose virš kalnų viršūnių. Bakterijų rasta 40 kilometrų aukštyje, kaip sporos jos galėtų išgyventi ir kosmose, tvirtina T. S. Temkiv.

Mokslininkė su kolegomis norėjo išsiaiškinti, ar bakterijos gyvena audrų debesyse, kurie slenka virš Žemės paviršiaus. Norėdami tai nustatyti, jie ištyrė 42 krušos gabalėlius, 2009 metų gegužę susidariusius per audrą su perkūnija Liublianoje, Slovėnijoje.

Atsargiai pašalinę išorinį sluoksnį ir krušos gabalėlį sterilizavę, mokslininkai ištyrė jo cheminę sudėtį.

Jie aptiko tūkstančius organinių – anglies turinčių – junginių, beveik tiek pat, kiek paprastai randama upėje, tvirtino T.S. Temkiv. Be to, mokslininkai rado kelias rūšis bakterijų, kurios paprastai gyvena ant augalų. Kai kurios bakterijos gamina rausvą pigmentą, leidžiantį joms atmosferoje apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių.

Kai kurios rastos bakterijos yra tarsi grūdai, prie kurių debesyse virš Žemės prisitvirtina ledo kristalai. Kai tie patys ledo kristalai pasidaro pakankamai dideli, jie iškrenta vandens ar sniego pavidalu, priklausomai nuo oro temperatūros.

Šie atradimai leidžia manyti, kad bakterijos gali nulemti orus, o galbūt ir sukelti lietų, tvirtina T. S. Temkiv.

„Jos gali augti debesyse, daugintis, o tuomet netiesiogiai pakeisti cheminę sudėtį debesyje ir visoje atmosferoje“, – sakė mokslininkė.

Tyrėjai mano, kad bakterijos atkeliavo iš oro, kabančio virš Žemės, kurį kylančios oro srovės įsiurbia į audros debesis. Tai leistų manyti, kad atmosfera yra gija, galinti sujungti tolimas ekosistemas, o kai kurioms bakterijoms puikiai sekasi kolonizuoti atokias aplinkas, komentavo Pierre`as Amato iš Prancūzijos Blaise`o Pascalio universiteto, kuris tyrime nedalyvavo.

„Apie debesis galima galvoti kaip apie pereinamas ekosistemas, kurios atrenka tam tikras tinkamesnes bakterijų rūšis, kurios gali greitai pasklisti po pasaulį. Be to, epidemiologams ir mikrobų ekologams svarbu suprasti, kaip šie mikrobai sklinda“, – teigė jis.