Kalifornijos migdolai ir bitės darbininkės

Kalifornijos centriniame slėnyje (California‘s Central Valley) įveistame migdolų vaismedyne bičių inspektorius Neilas Trentas atidaro vieną dūzgiančių bičių avilį po kito, vis tikrindamas, ar jame belikę nors du trečdaliai bičių šeimos.

Ši mėnesį Trentas važinėjo iš vienos migdolų plantacijos į kitą norėdamas įsitikinti, ar bitininkų laikomų bičių aviliuose yra pakankamai šiai žemės ūkio šakai nepaprastai reikalingų darbščiųjų padarėlių. Jei avilio magazinai nepakankamai užpildyti bitėmis, tokia bičių šeimyna laikoma nesveika. Sužydėjus migdolams, kurių žydėjimo sezonas prasideda jau kitą savaitę, daug mažesnis bičių darbininkių skaičius galės išskristi į laukus ir apdulkinti vaismedžių žiedus. Tai reiškia, kad šimtai tūkstančiai akrų migdolų plantacijų nuo pat Red Bluffo iki Bakersfieldo, nesiėmus skubių priemonių, duos žymiai prastesnį derlių.

„Žydėjimas prasidės staigiai ir tęsis labai trumpai, - sako Trentas, kuris dirba Bakersfieldo bitininkystės ūkiams tarpininkaujančioje firmoje Scientific Ag Co. – Kyla klausimas: ar užsimegs migdolų vaisiai? Atsakymas priklauso nuo to, ar šiam reikalui užtektinai turėsime bičių siūlomos darbo jėgos.“

Iš visame pasaulyje užauginamų migdolų riešutų kiekio apie 80 procentų sudaro Kalifornijos vaismedžių soduose gaunama produkcija. Kasmet didėjant kultivuojamos žemės plotams bitėms dabar prisieina apdulkinti 760000 akrų šių medynų. Reikalingų bičių skaičius taip pat privalo didėti, kadangi migdolų paklausa vis auga, o kartu su ja ir įveisiamų migdolų giraičių plotai. Šiuo metų laiku apie pusė visos šalies bičių išteklių pritraukiama į Kaliforniją, kad šios darbštuolės galėtų apdulkinti riešutmedžius. Tam reikalui iš kitų valstijų atgabenama apie 1,5 milijono avilių ir dar papildomai pusė milijono iš kitų pačios valstijos rajonų. Iš visų bičių rūšių pirmenybė teikiama medų nešančiosioms, kadangi jos yra socialios, sudaro didesnes kolonijas, o jų aviliai nesunkiai gali būti transportuojami.

Bičių tarpininkai, bitininkai ir migdolų augintojai sako, kad šiais metais jaučiamas sveikų bičių stygius. Tą lėmė didelis bičių netekties lygis šią žiemą. Kasmet dėl bites užklumpančios ligos prarandama tūkstančiai bičių šeimų. Dėl juntamo bičių stygiaus smarkiai šoktelėjo bičių šeimų kainos. Besiartinantis vaismedžių žydėjimo laikas pakėlė bičių šeimos kainą iki neregėtos daugiau kaip 200 dolerių aukštumos.

„Be abejo, tokį kainų šuolį lėmė sveikų bičių šeimynų stygius, – pasakojo Scientific Ag Co. savininkas Joe Traynoras, užsiimantis tarpininkavimu tarp migdolų augintojų ir bitininkų. – Dabartiniu metu iškilo problema, kaip aprūpinti visus valstijos migdolų medynus reikiamu bičių skaičiumi.“

Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamento duomenimis, nuo 2006 metų, kai buvo pripažinta egzistuojanti bitynų išmirimo problema, dėl padidėjusio bičių mirtingumo kasmet netenkama po 30 procentų visų bičių šeimų. Prieš tai būdavo netenkama tik apie 15% kasmet, daugiausia dėl pesticidų ir ligų. Niekas nežino, kodėl taip atsitiko, bet dauguma mokslininkų mano, jog to priežastimi galėjo tapti keletas kartu veikiančių faktorių: tarša dėl naudojamų pesticidų, prasta bičių mityba ir jų ligos.

Ekspertų vertinimu, šįmet kai kuriuose bitynuose išmirė net 40-50% juose laikomų bičių šeimų.

Kalifornijos universiteto Deivise Entomologijos fakulteto bičių specialisto Erico Musseno nuomone, bičių šeimynos tampa vis mažesnės savo skaitlingumu, taip pat vis daugiau jų išmiršta žiemos metu. Prastėja ir jų sveikata, todėl dar kai padidėja ir juos veikiantis stresas, bitės nebeatsilaiko.

Šiemet daugelis bičių negavo pakankamai maisto, nes Vidurio Vakaruose siautusi sausra smarkiai sumažino maisto išteklius. Dirbamosios žemės konversija į kukurūzų kultivavimą siekiant iš jų išgauti etanolį sumažino ir žydinčių augalų, iš kurių bitės renka nektarą, plotus.

„Siekdami kompensuoti maisto stygių, daugelis bitininkų bites maitino didelį fruktozės kiekį turinčiu sirupu bei kitais papildais, tačiau tokie maisto pakaitalai negali atstoti maistingųjų medžiagų, kurios būna tik žiedadulkėse. Prastai maitinamos bitės būna mažiau atsparios ligoms,“ – sakė Mussenas.

Kai kurie bitininkai prarado nuo 75 iki net 99% savo turėtų bičių šeimų. Bitininkų ir migdolų augintojų tarpininkas Traynoras sakė negalėjęs spėti atsakinėti į susirūpinusių klientų skambučius, tačiau jis nieko negalėjęs jiems padėti – sveikų bičių katastrofiškai trūksta. Jo teigimu, sveikų bičių turėjimas yra labai svarbus dalykas, ypač lietinguoju laiku, kadangi bitės turi labai mažai laiko skraidyti ir žiedams apdulkinti.

Pastaraisiais metais Kalifornijos migdolų augintojų valdyba, kuri vienija apie 6000 narių, surinko ir skyrė bičių ligų tyrimams vykdyti apie 1,4 milijono dolerių. Taip pat buvo svarstoma, ar įmanoma rasti kokias nors alternatyvas medunešėms bitėms.

Viena iš alternatyvų – išvesti savidulkį migdolą. Tokios veislės medžiui sėkmingai derėti reikėtų žymiai mažiau bičių.