Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Šikšnosparnius medžiojančių vorų nėra tik Antarktidoje

2013-03-18

(0)

(2)

(440)

Rūšis:	Standartinė publikacija

Žemėje tokių voragyvių nėra vieninteliame žemyne – Antarktidoje. Visuose kituose žemynuose jų tikrai yra. Nors šikšnosparniai laikomi viena sėkmingiausių žinduolių (šikšnosparnių priskaičiuojama apie 1,2 tūkst. rūšių – jie sudaro maždaug penktadalį visų žinduolių rūšių), tačiau, skirtingai nei plėšrūs pelėdinių ar vanaginių būrio paukščiai, šikšnosparniai turi natūralių priešų. O tų priešų gretose yra ir bestuburių.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pavyzdžiui, mokslui žinoma, kad šikšnosparniais neretai minta Venesuelos urvuose gyvenantys didžiuliai šimtakojų klasės atstovai – lūpakojai. Skraidančias peles medžioja ir voragyviai. Zoologai gerai žino ir apie atsitiktines šikšnosparnių žūtis voratinkliuose. Tiesa, tai nutinka labai retai. Nepaisant to, vorai garsėja ir kaip plėšrūnai, medžiojantys įvairius stuburinius. Pvz., kai kurios plūdvorių genties rūšys medžioja žuvis ir varles. Yra vorų (kad ir garsieji paukštėdos tarantulai), kurie medžioja ne tik varliagyvius, bet ir gyvates, peles, paukščius. Naujausi tinklus audžiančių vorų rūšių (Argiope savignyi) ir tarantulų rūšių (Poecilotheria rufilata) tyrimai byloja, kad vorai šikšnosparnius medžioja gerokai dažniau nei manyta iki šiol. Tyrėjų grupė išanalizavo per pastaruosius 100 metų publikuotus mokslinius pranešimus ir interviu su šikšnosparnius ir vorus tyrinėjančiais ekspertais apie tokius šikšnosparnių žūties atvejus. Po tyrimo paaiškėjo, kad visame pasaulyje egzistuoja bent 52 šikšnosparnius medžiojančios vorų rūšys. Didžiuliai tinklai Apie 90 proc. tokių plėšrūnų gyvena šiltosiose Žemės rutulio teritorijose: trečdalis tokių vorų rūšių gyvena ties pusiauju, apie 40 proc. – tropiniuose Pietų ir Šiaurės Amerikos regionuose, beveik trečdalis – Azijoje, šeštadalis – Australijoje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje. 88 proc. vorų sumedžiotų šikšnosparnių žūva įkliuvę į voragyvių tinklus. Pavyzdžiui, 10-15 cm dydžio tropiniai vorai-kryžiuočiai šikšnosparnius gaudo didžiuliais 1,5 metro skersmens voratinkliais. Kosta Rikoje ir Panamoje užregistruota atvejų, kai vorai savo tinklus audė netoli pastatų, kuriuose įsikūrusios šikšnosparnių kolonijos. Į voratinklius įkliūvančių šikšnosparnių dažnai matoma Hong Konge.

Likę 12 proc. nuo vorų žuvusių šikšnosparnių žūčių priskiriama vorams, kurie tinklų neaudžia ir medžioja be tinklų. Pavyzdžiui, Perų atogrąžų miškuose, Rytų Ekvadore ir Brazilijoje užfiksuotas ne vienas atvejus, kur smulkius šikšnosparnius medžioja tarantulai. Šios vorų šeimos atstovai šikšnosparnius medžioja ir Indijoje.

Aukos

Didžiąją dalį vorų aukų sudaro maži vabzdžiais mintantys šikšnosparniai arba jų jaunikliai. Vorų tinkluose įsipainioja ir žūva šikšnosparniai, kurių sparnų ilgis siekia 10-24 cm. Kartais tinkluose šikšnosparniai žūva dėl nuovargio, išsekimo, troškulio, bado, perkaitimo. Tiesa, užfiksuota daug atvejų, kai vorai aktyviai puolė ir žudė į tinklą papuolusias sparnuotas aukas.

Šikšnosparniai iš principo turėtų sugebėti aptikti voratinklius savo echolokaciniais padargais, tačiau faktai byloja, kad į tinklus papuolusių šikšnosparnių yra buvę ne vienas ir ne dešimt. Šikšnosparniui įskridus į voratinklį, jo energiją nesutrūkinėjusios atlaiko tik tvirčiausios gijos. Todėl tie atvejai, kai šikšnosparniai miršta dėl įsipainiojimo, o ne nužudomi tinklo šeimininko, yra gana reti.

Martino Niufelerio (Martin Nyffeler) ir Mirjam Kniornšild (Mirjam Knörnschild) tyrimo rezultatai pristatomi leidinio "Plos One" kovo 13 d. numeryje.