| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Ką gali papasakoti paukščio žiedas?
|
(
(
Įvairios technologijos per paskutinius du dešimtmečius pakeitė mokslinius paukščių tyrimus ir padėjo sukaupti naujų žinių apie šiuos gyvūnus. Vos kelis gramus sveriantys palydoviniai siųstuvai suteikė galimybę nuolat sekti paukščius, sužinoti tikslius jų migracijos kelius, žiemovietes, skrydžių trukmę, greitį ir daug kitų dalykų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Mažėjant siųstuvų dydžiui, jie naudojami vis mažesnėms paukšių rūšims tirti. Gali pasirodyti, kad tai tradicinių paukščių migracijos tyrimo metodų mirties pradžia. Anaiptol. Prieš 104 metus Danijoje mokytojo H. Mortenseno pradėtas naudoti paukščių ženklinimas žiedais kaip jų tyrimo metodas dėl pigumo ir paprastumo sėkmingai konkuruoja su inovacijomis. Kasmet tik Europos žemyne sužieduojama per 4 mln. paukščių, o naudojant siųstuvus, geriausiu atveju stebima vos keli ar keliolika paukščių. Kai kuriose srityse žiedams nėra jokios kitos alternatyvos. Net saulės baterijomis maitinami siųstuvai dažniausiai veikia vos kelis metus, todėl žiedai yra vienintelis sprendimas, norint ilgą laiką identifikuoti stebimus paukščius, suprasti gausos pokyčių priežastis ar nustatyti paukščių gyvenimo trukmę. Žiedai iki šiol gali papasakoti unikalias istorijas apie paukščius. Dažniausiai jas padeda sužinoti paukščių stebėjimui, fotografavimui savo laisvalaikį skiriantys entuziastai, tyrimus gamtoje atliekantys ornitologai. Viešosios įstaigos „Gamtosaugos projektų vystymo fondo“ įgyvendinamas projektas „Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose“ taip pat prisidėjo prie išskirtinio fakto atradimo. Praėjusių metų liepos mėnesį projektą įgyvendinantys specialistai vykdė įprastą veiklą – tikrino ankstesniais metais rastų mažųjų erelių rėksnių lizdaviečių būklę, ieškojo naujų lizdų. Ornitologas Saulis Skuja 2012 metų liepos 11 dieną tikrino mažųjų erelių rėksnių lizdavietes vienoje iš 13 projekto teritorijų – Biržų girios biosferos poligone. Tai buvo ne tik eilinių darbų, bet ir neįtikėtinos sėkmės diena. Tik dabar išaiškėjo visos su ja susijusios detalės. Tą dieną patyręs specialistas 18 000 hektarų ploto girioje atėjo į pagal apskaitas nustatytą vietą ir rado naują erelių lizdą. Po lizdu, vešlių žolių priedangoje tyrėjas pastebėjo kritusio, bet miško plėšrūnų neišdraskyto, mažojo erelio rėksnio liekanas: skeletą, plunksnas ir aliuminio žiedą su įrašu LATVIA RIGA E3987. Skeletas buvo nusiųstas kolegoms ornitologams į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų, o informacija apie žieduotą paukštį – į Lietuvos paukščių žiedavimo centrą. Atlikęs kaulų matavimus, muziejaus paukščių skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis patvirtino, kad tai tikrai mažojo erelio rėksnio, greičiausiai patelės skeletas. Vis dėlto įdomiausią informaciją pranešė Latvijos paukščių žiedavimo centras. Paaiškėjo, kad tai – Latvijoje, Auces rajone, netoli Bēnes miestelio 1991 m. liepos 25 dieną lizde žieduotas dar neskraidantis mažojo erelio rėksnio jauniklis. Atstumas nuo gimtojo lizdo Latvijoje iki veisimosi ir žuvimo vietos Lietuvoje – 116 km. Laiko tarpas nuo žiedavimo iki radimo dienos – 20 metų, 11 mėnesių, 16 dienų. Jei erelis nugaišo 2012 metų pavasarį, jis išgyveno daugiau nei 20 metų. Šio paukščio gyvenimo trukmė nedaug atsilieka nuo mažojo erelio rėksnio ilgaamžiškumo rekordo. Literatūroje nurodoma, kad žiedavimo duomenimis patvirtinta ilgiausia šios rūšies paukščių gyvenimo trukmė laisvėje – 26 metai.
Per visą sistemingo paukščių žiedavimo Lietuvoje istoriją, kuri prasidėjo 1929 metais, tai pirmas kartas, kai Lietuvoje aptiktas Latvijoje žieduotas mažasis erelis rėksnys. Taip pat tai pirmas užfiksuotas atvejis, kai Lietuvoje įsikuria iš kitos šalies kilęs mažasis erelis rėksnys. Dešimt metų mažuosius erelius rėksnius žiedavusiam ornitologui iš Latvijos Aivarsui Petriņšui - tai pirmas pranešimas apie jo žieduoto erelio likimą. Šios istorijos galėjo ir nebūti, nes sklypas su mažojo erelio rėksnio lizdaviete pagal miškotvarkos projektą turėjo būti nukirstas plynai dar 2011 metų žiemą. Jei ne dar vienas laimingas atsitiktinumas, būtų sunaikintas ne tik miškininkų nepastebėtas saugomos paukščių rūšies lizdas, bet ir unikalus faktas apie mažojo erelio rėksnio biologiją. Dabar šis lizdas saugomas ir pagal kirtimų taisyklesmiškas apie jį nebus kertamas 100 metrų atstumu. Nauja mažųjų erelių rėksnių pora 2012 metais jame sėkmingai užaugino jauniklį. Su žieduotais paukščiais gali susidurti bet kas ir bet kur. Štai keli iškalbingiausi ir keisčiausi pavyzdžiai iš Didžiosios Britanijos. Škotijoje žieduoto erelio žuvininko žiedas po dviejų metų buvo rastas Vakarų Afrikos valstybėje Gambijoje, krokodilo skrandyje. Į Anglijos Česterio miesto zoologijos sodą priklydusią žieduotą gulbę nebylę sudraskė tigrai. Įvairiose Britanijos vietose įrengtuose golfo aikštynuose net 5 žieduotus rudagalvius kirus, didžiąją antį ir kanadinę berniklę užmušė golfo kamuoliukai. Vienas iš šių keistai žuvusių kirų buvo žieduotas Danijoje, kitas – Norvegijoje, likę paukščiai – Britanijoje. Jei radote negyvą žieduotą paukštį arba pamatėte ženklintą spalvotais žiedais, žymenimis ant sparno, kaklo, visada praneškite Lietuvos paukščių žiedavimo centrui, kuris įsikūręs Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje (Laisvės al. 106, 44253 Kaunas, zcentras@takas.lt). Jei žinote, nurodykite paukščio rūšį, atsiųskite žiedą arba jo fotografiją (joje turi matytis visi žiedo įrašai), arba tiksliai nurašykite visus žodžius, raides, skaičius. Jei paukštis ženklintas spalvotu žiedu ar kitokiais žymenimis, būtinai nurodykite ant kokių kūno vietų jie uždėti ir kokios spalvos jie yra. Jei ant paukščio kojų yra keli spalvoti žiedai, būtinai nurodykite kokia tvarka jie uždėti arba pridėkite fotografiją. Taip pat atsiųskite kuo tikslesnį vietos aprašymą, kur rastas ar stebėtas paukštis (artimiausias kaimas, gyvenvietė, rajonas), tikslią datą kada jis rastas, stebėtas ir aplinkybes (pvz., užmuštas automobilio, rastas po elektros perdavimo laidais, žuvo atsitrenkęs į langą, žiedas perskaitytas naudojant žiūronus). Ir galiausiai nepamirškite nurodyti savo vardą, pavardę, adresą ir elektroninio pašto adresą. Paukščių žiedavimo centras jums atsiųs informaciją, kada ir kur buvo žieduotas jūsų rastas ar stebėtas ženklintas paukštis. Net praėjus daugiau negu šimtui metų nuo paukščių žiedavimo pradžios, apie dalies paukščių migraciją ir žiemovietes praktiškai nieko nežinoma. Be to, žiedavimas pastaraisiais metais tampa paukščių gausumo pokyčių įvertinimo metodu, suteikiančiu svarbių duomenų jų apsaugai. Kiekvienas pranešimas apie žieduotą paukštį yra svarbus, nes gali svariai papildyti mokslininkų žinias apie paukščius ir padėti juos išsaugoti. | ||||||||
Įdomiausi
.png)
100
(0)
.jpeg)
