Amžinas gyvenimas: medūza įminė nemirtingumo paslaptį (Video)

Praktiškai visos medūzos (ir kitų gyvūnai ar augalai) turi tam tikrą gyvenimo trukmę. Vis dėlto, viena vienintelė visos mūsų planetos būtybė įrodė, kad galima gyventi amžinai. Be jokių smegenų, jokios centrinės nervų sistemos, jokių kvėpavimo takų, jokios kraujo apytakos sistemos…

Turritopsis nutricula dažniau vadinama tiesiog nemirtingąja medūza. Ji nedidelė, vos 4,5 mm skersmens. Manoma, kad jos kilusios iš Viduržemio jūros, tačiau vėliau išplito po visą pasaulį. Dažniausiai jos randamos atogrąžų juostos vandenyse.

Kadangi medūzos išties yra nemirtingos, jų populiacija smarkiai plinta, juolab, kad jūrai įšilus iki 22 ⁰C, jos padėti kiaušinėliai tampa suaugėliais vos per 18 – 20 dienų.

Dar visai neseniai kita medūza Turritopsis rubra ir nemirtingoji medūza buvo laikomi tuo pačiu gyvūnu, bet tarp jų atrastas vienas labai svarbus skirtumas, kuris puikiai įrodo, kodėl nemirtingoji medūza gavo tokį vardą – ji – nemirtinga.

Medūza gali atjaunėti, vėl pasenti ir vėl atjauninti savo kūną, jausdama pavojų arba sužeidimo atveju. Medūza sulaukusi brandos gali vėl sugrįžti netgi į kiaušinėlio stadiją – užaugti ir vėl atjaunėti‥ Argi nebūtų keista, jei višta galėtų taptų kiaušiniu, o drugelis vėl grįžtų į vikšro stadiją?

Visgi šios medūzos atjaunėjimo procesas yra nesudėtingai paaiškinamas.: grįžimas į medūzos jaunystę vyksta tam tikrų procesų metu, kurie vyksta tiek varpelio audiniuose, tiek čiuptuvuose. Šios metamorfozės metu medūzos ląstelės gali virsti bet kokiomis kitomis ląstelėmis: spermos, raumenų ar nervų. Taip medūza gali atjauninti savo ląsteles, versdama jas kitomis ir pati grįžti atgal į „jaunystės“ dienas. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad 100 proc. atvejų suaugusios medūzos galėjo atvirsti į savo polipus ar netgi į jų kolonijas, jei tam yra sukurtos tinkamos sąlygos.

Vis dėl to, kad ir kaip nuostabiai skambėtų tokia šių mažų jūros gyventojų istorija, kol kas jų galimybė gyventi amžinai realiame gyvenime yra sunkiai įgyvendinama, nes medūzos dažnai tampa tokiomis pačiomis didesnių gyvūnų aukomis kaip ir planktonas. Visi bandymai šias medūzas grąžinti į jaunystę, buvo atliekami specialiomis sąlygomis mokslininkų laboratorijose, tad dar nė karto neužfiksuotas atvejis, kad šios medūzos galėtų atlikti visą senatvės – jaunystės ciklą natūraliomis sąlygomis. Nepaisant to, mokslininkai medūzos savybėmis jau pasinaudojo – pažeistų audinių atstatymo technologijos yra sukurtos remiantis šios vandenyno gyventojos biologinėmis, genetinėmis savybėmis.