Pirmą kartą gyvojoje gamtoje aptikti veikiantys krumpliaračiai (Video)

Neseniai Kembridžo universiteto mokslininkai pranešė pirmą kartą atradę krumpliaračių sistemą gyvajame organizme – cikados užpakalinėse kojose. 

Jie veikia visai taip pat, kaip ir dviračio ar mašinos greičių dėžės krumpliaračiai – perduoda judesį iš vienos mechaninės sistemos kitai. Įdomu, kad patys krumpliai yra užapvalinti, taip pat, kaip ir dviračio ar mašinos krumpliaračiai – kad neįstrigtų ir nenulūžtų bei absorbuotų smūgius. 

Pasirodė, kad tokia sistema turi lemiamą reikšmę šuoliuojant, o tai cikadų vienas pagrindinių judėjimo būdų – net menkiausias kojų raumenų skirtumas ar nervinio impulso į vieną koją vėlavimas lemtų, kad vietoj tolimo šuolio vabzdys imtų nevaldomai suktis.

Dabar, nervams pasiuntus impulsą raumenims, abi kojos išsitiesia visiškai sinchroniškai ir vienoda jėga, ir šuolis tampa tiesus.

Taip krumpliaračių pagalba išsprendžiama sudėtinga tikslaus sinchronizavimo problema, kurios cikados smegenys ir nervų sistema negali išspręsti.

"Mes galvojome kad krumplinės sistemos ir pavaros yra išimtinai tik žmogaus sukurtose mašinose, tačiau pasirodė, kad tik todėl, kad nepakankamai ieškojome“, teigė vienas iš atradimo autorių Gregoras Sutonas (Gregory Sutton ). „Šie krumpliai atsirado evoliucijos procese, ir išsivystė į tikslų ir greitaeigį mechanizmą, atsiradus poreikiui sinchronizuoti judesius“.

Įdomu tai, kad tokia pavara randama tik augančiose cikadose – subrendusiuose individuose šie krumpliaračiai išnyksta. 

Kol kas nėra žinoma, kodėl cikados praranda šį užpakalinių kojų sinchronizacijos mechanizmą pasiekusios brandą, bet greičiausiai todėl, kad nustojus augti, prarandama ir krumplių ataugimo galimybė – bent vienas išlūžęs krumplis reikštų, kad visa sistema nustotų veikti. 

Kiekvienas krumpliaratis yra maždaug 400 mikrometrų ilgio ir turi nuo 10 iki 12 krumplių, jų skaičius vienodas ant abiejų krumpliaračių, todėl tokios pavaros perdavimo santykis yra 1:1. Kiekvienas krumplis yra asimetriškas ir išlenktas į krumplių sukibimo pusę – tai yra todėl, kad jie veikia tik viena kryptimi – šuoliui į priekį; atbulinės eigos, skirtingai nuo žmonių kuriamų pavarų, šis mechanizmas neturi. 

Beje, gal ir teisinga teorija, teigianti, kad jei Žemės paviršius būtų visai lygus, turėtume ir žiurkes su ratukais ;)