| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Arkliško dydžio rupūžė paspringo rydama visą šikšnosparnį
|
(
(
Per dideli "kąsneliai" kliūna ne tik žmonėms. Apetitu nesiskundžianti Peru atogrąžų džiunglių rupūžė mėgino nekramtydama praryti nelaimingą šikšnosparnį, tačiau aukos sparnai netilpo į rajūnės žabtus, tad didžiulio kąsnio neįveikęs varliagyvis išoriškai tapo panašus į šiurpų mutantą, kurį pavyko nufotografuoti nacionalinio parko prižiūrėtojui Jufaniui Olajai (Yufani Olaya). Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Makabrišką, tačiau komišką sceną prižiūrėtojas užfiksavo Cerros de Amotape nacionaliniame parke. Abu incidento dalyviai patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau išliko gyvi. Jo liudininkas pasakojo, kad nendrinė rupūžė tiesiog tupėjo ant žemės, plačiai pražiojusi žabtus, ir optimistiškai tikėjosi, kad į juos anksčiau ar vėliau įkris vienokie ar kitokie pietūs. Netrukus paaiškėjo, kad rupūžei tądien nežmoniškai sekėsi – į pavojingą zoną įskriejo žemai blaškęsis neatsargus šikšnosparnis. Rupūžei beliko sučiaupti žiomenis. Biologai yra linkę manyti, kad šikšnosparniai pažemiu skraido nepaisydami pavojaus pakliūti į plėšrūnų žabangas, nes pažemėje ir ant žemės randa daugiau vabzdžių, kuriais minta. J. Olajos teigimu, šikšnosparnis atsidūrė nutrūktgalviškai arti kantriai laukusios pelkių damos gerklės – jis praktiškai pats įskrido į paslaugiai pražiotą burną. Rupūžė nieko nelaukė ir stvėrė netikėtai didelį grobį, tačiau nėra aišku, ar veiksmas buvo refleksyvus, ar sąmoningas. Bet kuriuo atveju, skrajūnas atsidūrė galinguose rupūžės nasruose. Tiesa, ne visas: lauke liko stirksoti sparnai ir uodega. Nežinia, kas būtų nutikę, jei šikšnosparnis būtų nuoširdžiau suplasnojęs ir tokios būsenos (pusiau prarytas) būtų pakilęs į orą. "Rupūžės yra nepaprastai rajos, - patvirtino Vašingtono universiteto herpetologijos (mokslo apie varliagyvius ir roplius) profesorius Adamas Lyčė (Adam Leaché). – Jos ryja viską, kas tik juda šalia jų ir ką jos pajėgios apžioti. Vis dėlto toks atvejis per visą mano karjerą – pirmas. Rupūžės nesunkiai praryja galingus vabalus ir šimtakojus, tačiau šikšnosparniai joms pernelyg didelis ir pernelyg plaukuotas kąsnis."
Kitas to paties universiteto herpetologas Čarlzas Linkemas (Charles Linkem) pridūrė, kad nendrinės rupūžės neturi dantų, todėl ji šikšnosparnį mėgino ryti visą, nekramtydama. "Tačiau šikšnosparnis pasitaikė per didelis. Tada rupūžė mėgino pasitaisyti kąsnio poziciją burnoje, bet tai ir buvo lemtinga akimirka, kai sparnuočiui pavyko ištrūkti ir išsigelbėti", - sakė mokslininkas.
| |||||||||||||
Įdomiausi
81
(0)
.png)
.png)
