| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Surastas dar vienas, „rimtai prisidirbęs“ šiltnamio efekto kaltininkas
|
(
(
Perfluorotributilaminas ( Perfluorotributylamine (PFTBA) ) - chemikalas, naudojamas elektros pramonėje - turi potencialą ženkliai prisidėti prie pasaulinio klimato atšilimo, teigia mokslininkų komanda iš Kanados. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Perfluorotributilaminas yra viena labiausiai radioaktyviai-efektinga cheminė medžiaga rasta iki šiol, sumušanti visus iki šiol rekordus dėl savo galimybės paveikti klimatą. Radioaktyviojo efektyvumo sąvoka apibūdina molekulės savybę, kaip efektyviai ji gali įtakoti klimatą. Ši reikšmė dauginama su jos koncentracija esančia atmosferoje, siekiant nustatyti bendrą poveikį klimatui. PFTBA yra naudojamas nuo 20 amžiaus vidurio įvairios paskirties elektriniams prietaisams, jis yra termiškai bei chemiškai stabilių skysčių sudėtyje, kuriais testuojama elektronika, taip pat naudojami kaip šilumos perdavimo agentai. Nėra žinomi procesai galintys pašalinti PFTBA iš žemutinių atmosferos sluoksnių, todėl ši medžiaga turi labai ilgą gyvavimo laikotarpį, maždaug 500 metų, o sunaikinama tik viršutinėje atmosferos dalyje. „Radioaktyviojo efektyvumo potencialas yra naudojamas norint palyginti skirtingų medžiagų poveikį klimatui per tam tikrą laikotarpį“, - aiškino Toronto universiteto mokslų daktarė Cora Young, žurnale "Geophysical Research Letters" apie tai publikuoto straipsnio bendraautorė. Anglies dioksidas yra naudojamas kaip atspirties taškas lyginant medžiagų įtaką klimatui, kadangi tai pagrindinės dujos, sukeliančios klimato kaitą. „PFTBA yra itin ilgaamžis atmosferoje ir jis turi itin aukštą radioaktyvųjį efektyvumą. Viso to rezultatas - didelė įtaka klimato kaitai. Per 100 metų laikotarpį, viena PFTBA molekulė sukelia tokį pat poveikį klimatui kaip ir 7100 anglies dioksido molekulių per tą patį laikotarpį“,- tyrimo rezultatais dalinosi pagrindinė straipsnio autorė Angela Hong, taip pat iš Toronto universiteto. | ||||
Įdomiausi
.png)
100
(0)
.jpeg)
