Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Rusai atgaivino Sibiro įšale rastą, prieš 30 tūkst. metų išmirusį gigantišką virusą

2014-03-04

(0)

(1)

(440)

Rūšis:	Standartinė publikacija

Rusų ir prancūzų mokslininkams pavyko atgaivinti 30 tūkst. metų senumo gigantišką virusą, kurį jie rado amžino įšalo žemėje Sibire (Rusija). Jų teigimu, toks virusas mokslo pasauliui nebuvo žinomas. Tyrėjai perspėja, kad dėl pasaulinio atšilimo tokių virusų gali būti atrasta ir daugiau.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Anot viruso atradėjų, šis jų atradimas gali byloti, jog virusų esama gerokai įvairesnių nei buvo manoma iki šiol. Baiminamasi, kad senoviniai virusai gali paveikti ir žmonių sveikatą.

Gigantiškasis virusas (jis pavadintas Pithovirus sibericum) buvo identifikuotas tyrinėjant amžino įšalo žemėje gyvuojančias amebas. Mokslininkai virusą rado 30 metrų gylyje, Čiukčių autonominėje apygardoje, netoli Rytų Sibiro jūros. Ten vidutinė metinė temperatūra siekia tik -13,4°C.

Tyrėjai rastą virusą atšildė ir stebėjo, kaip jis dauginasi Petri lėkštelėje. Po kurio laiko paaiškėjo, kad virusas užkrėtė vienaląsčius organizmus – amebas: jų ląstelės sprogo, o apžiūrėjus jas pro mikroskopą, rasta didžiulio viruso dalelių. Tyrimo rezultatai publikuojami JAV mokslo žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences".

Amžino įšalo mėginių radioaktyvosios anglies datavimo tyrimai parodė, kad virusas rastas prieš 30 tūkst. metų įšalusioje dirvos dalyje – tais laikais Žemės paviršiumi dar klaidžiojo mamutai ir neandartaliečiai.

Pithovirus sibericum virusų pasaulio masteliu yra tikras milžinas. Jį sudaro net 500 genų, kai, pavyzdžiui, gripo virusą sudaro tik 8 genai. Rastasis virusas yra pirmas tokio tipo virusas ir priskirtas megavirusinių (lot. – megaviridae) šeimai. Iki šiol mokslui buvo žinomos tik dvi šios šeimos rūšys.

Virusas pavadintas graikišku žodžiu "phitos", kuris reiškia "puodynė", nes virusas yra amforos (senovinio indo) formos. Jis toks didelis (1,5 milijonosios metro dalies), kad matomas ne tik pro elektroninius, bet ir pro ne tokius galingus optinius mikroskopus. Skirtingai nei gripo virusas, Pithovirus sibericum žmonėms ir gyvūnams pavojaus nekelia – juo užsikrečia tik vienaląsčiai organizmai (Acanthamoeba rūšies amebos).

Tyrimo rezultatai byloja, kad virusai amžinajame įšale gali išgyventi labai ilgai – dešimtis tūkstančių metų.

"Tai labai svarbu žmonių sveikatos rizikos veiksnys eksploatuojant mineralinius ar kitus energijos šaltinius Arkties regione, - atkreipia dėmesį tyrimo autoriai. – Arktis vis labiau šyla, o kartu šyla ir prieš tūkstančius metų įšalę mokslui dar nežinomi virusai. Kaip matome, jų atgaivinimas nebėra mokslinė fantastika. Rizika, kad senoviniais virusais kada nors užsikrės ir žmonės, pakankamai reali."