Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Nauja tvarka: praeiti ežero pakrante galima, išsimaudyti – ne

2014-03-05

(8)

(5)

(55)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Grynas.lt
Autoriai:	Tomas Janonis

Antradienį Aplinkos ministerijoje buvo pristatyta kokiais būdais bus kovojama su nelegaliai Lietuvos ežerus ir upes apjuosusiomis tvoromis. Kad palengvėtų priėjimas prie vandens telkinių nuo gegužės 1 d. numatoma nelegaliems tvėrėjams skirti 500 litų baudą už vieną tvoros metrą. Tačiau tai dar nereiškia, kad žmonės galės stovyklauti privačioje valdoje. Paežere bus galima tik praeiti, o pavyzdžiui, norint išsimaudyti, reikės prašyti žemės savininko leidimo tokiai pramogai.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dar prieš pristatant naująją tvarką, kaip bus kovojama su nelegaliais statiniais, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sakė, kad tokia situacija susidarė būtent dėl neteisingos privatizacijos: „Privatizavome visas pakrantes, nepalikdami priėjimo prie ežero. Vėliau įstatymo leidėjas, matydamas, kad kažkas negerai, priėmė įstatymą, kad būtų priėjimas prie ežero – įtvirtinta apsauginė zona. Ji vidutiniškai yra 5 metrai,“ - kalbėjo ministras.

Tačiau nors ir dabar numatytos baudos, kuriomis būtų galima drausminti nelegalius tvorų statytojus, įnirtingai saugančius savo privatumą arba išskirtinę teisę į gabalą ežero pakrantės, ministro teigimu, sistema neveikia – nelegalių tvorų savininkai labai retai būna nubaudžiami.

„Tos problemos sprendimas nepajudėjęs. Maža to, ji įgyja vis naują mastą. Aš netikiu oficialia statistika – manau, kad tvorų yra žymiai daugiau“, - kalbėjo V. Mazuronis.

Žala ne tik žmonėms, bet ir ežiukams

Nevaldomi tvėrimo mastai Aplinkos ministeriją paskatino ieškoti efektyvesnių priemonių. Kaip tik dėl to galiausiai buvo nutarta parengti planą, kurį pradėjus įgyvendinti nuo gegužės pirmos, nelegaliems tvorų tvėrėjams už gamtai daromą žalą teks susimokėti. Vienas tvoros metras kainuos 500 litų. Ir tai kaina mėnesiui. Jei žemės sklypo savininkas pirmą kartą susimokėjęs šią sumą nesusipras ir tvoros vis tiek nenugriaus, kitą mėnesį mokės dar tiek pat.

„Mes parengėme planą, todėl tikimės, kad tvoros išnyks. Jos išnyks paprasčiausiu būdu. Mano nuomone, jos bus labai greitai savanoriškai nuardytos, kadangi bus ekonominio skatinimo priemonės. Greta sudėtingų įstatymų siūlome įvesti žalos aplinkai sąvoką. Vienas metras – 500 litų. Ir ta žala bus skaičiuojama kas mėnesį. Šis mechanizmas reikalingas tam, kad iš tiesų tvoros daro žalą gamtai – negali praeiti ežiukai, stirnos, žmonės. Visi turi turėti teisę apeiti aplink ežerą. Tie, kas norės turėti tvorą, turės kas mėnesį mokėti po 5000 litų“, - naująją tvarką pristatė ministras.

Orgijoms paežerėse - ne

Tačiau čia pat V. Mazuronis pažymėjo, kad būtina užtikrinti ir žemės sklypų savininkų interesus. Anot jo, taip negali būti, kad savininkas savo sklypą stropiai prižiūri, o poilsiautojai po iškylos palieka krūvą šiukšlių. Kaip tik dėl to naujoji tvarka leis paežere tik praeiti, bet norint trumpam stabtelėti, bus reikalingas savininko leidimas.

„Žmonės turi teisę praeiti, bet yra taip, kad žmonės kartais pradeda šiukšlinti, „baliavoti“, išvažiuoja palikdami šiukšles. Tada savininkai pastatomi į prastą savininką. Todėl Saugomų teritorijų įstatyme siūlome įtvirtinti savininkų teises. Toje teritorijoje, kuri nebegalės būti aptverta, žmonės galės praeiti, bet sustoti be savininko leidimo negalės. Visur kabės lentelės su savininko vardu, pavarde ir telefono numeriu. Savininko interesai bus apginti, kad jo teritorijoje nebūtų orgijų“, - sakė V. Mazuronis.

Tačiau Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimui dar turi pritarti Seimas. Ministras atskleidė, kad tai turėtų įvykti pavasario sesijos metu. Taip pat jis pridėjo, kad nelegalius tvorų tvėrėjus persekios aplinkosaugininkai, o jei pažeidėjai nenorės geranoriškai mokėti pinigų, jie bus išieškomi antstolių.

Šiukšlinantiems poilsiautojams atsirūgs

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas pridūrė, kad nebus galima aptverti ežerų ne tik tvoromis, bet ir aklinai apsodinti krūmais ar medžiais – bet kokiu atveju praėjimas paežere turi likti laisvas. Todėl jei žmonėms prie vandens trukdys prieiti krūmai, žemės sklypo savininkas bus baudžiamas lygiai taip pat.

Jo teigimu, aptverti tvoromis bus galima tik tam tikrus objektus – zoologijos ir botanikos sodus, ganyklas, tiesa, jų tvoros privalės turėti vartelius, kuriais gyventojai galėtų naudotis.

Taip pat jis pažymėjo, kad privačioje valdoje šiukšlinantys žmonės turės būti griežčiau baudžiami. „Bus nustatoma, kad juosta turi būti tvarkinga. Prieš metus priėmėme nuostatą, kak apie žvejus 5 metrų zonoje turi būti švaru. Žvejai laikosi taisyklių ir nebešiukšlina. Yra ir ekonominiai svertai – minimalus atliekų kiekis kainuoja 500 Lt. Žinoma, mes nesiekiame surinkti kuo daugiau pinigų“, - kalbėjo L. Jonauskas.

Aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai per 2013 metus ir du šių metų mėnesius patikrino 699 vandens telkinių pakrantes. Šių patikrinimų metu nustatyti 33 nelegalių užtvėrimų prie vandens telkinių atvejai, iš jų 5 atvejais dėl pažeidimų pobūdžio nuspręsta medžiagą perduoti statybas kontroliuojantiems (VTPSI) pareigūnams. 32 atvejais iš 33 pažeidimus padarę asmenys jau pašalino jų padarinius.