Įkyrėjo sparvos ir širšės? Nerimauti nėra reikalo - viskas kaip visada

Natūralus gamtos ciklas

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros profesorius, habil. dr. Sigitas Podėnas sako, kad žmonės padidėjusiu vabzdžių kiekiu rugpjūtį stebisi kasmet. „Vasaros pabaiga – vabzdžių lizdai didesni, jie baigia užauginti savo vaikus, todėl susidaro toks įspūdis, kad jų padaugėjo. Iš tiesų, niekas nepasikeitė, taip būna kiekvienais metai. Štai mes dabar su studentais dirbame, tai jie kaip tik skundžiasi, kad nieko nepagauna“, – sako entomologas. Vieni labiausiai žmonėms įkyrinčių kraujasiurbių – sparvos, dažniausiai puolančios gyvulius.

„Jų tikrai nėra daug. Aš esu dirbęs Azijoje, Mongolijoje, kur tyrinėtojai, taikydami specialią metodiką, per kelias minutes nuo savęs surenka kelis tūkstančius sparvų. Ten gali purkštis, rengtis, vis tiek sukandžioja. Mačiau kaip sparvos užpuola pririštą, pabėgti negalintį arklį, kuris net krauju pasidengia, kaip būna sukąstas. Čia aš suprantu, kad yra daug, o kad Lietuvoje viena kita apie nosį paskraido, tai nieko tokio“, – pasakoja prof. S. Podėnas.

Pasak vienos Vilniaus vaistinės vaistininkės, žmonės tiesiog plūsta, prašydami gelbėti nuo vabzdžių įkandimų sukeltų reakcijų. Į vaistinę užsukusi keturių asmenų šeima sakė vos pusvalandį ėję per mišką Nidoje, tačiau buvo siaubingai sukandžioti – įkandimų vietos ištino, kitą dieną ėmė mėlti. Pasak vaistininkės, vaizdas buvo toks, kad iš pradžių su kolegėmis net negalėjo patikėti, kad tai – vabzdžių darbas. Prof. S. Podėnas sako neseniai buvęs Nidoje, tačiau sparvų pagausėjimo nepastebėjęs.

„Sparvos vystosi ten, kur yra drėgmės, prie vandens. Jos turi prasimaitinti, kiaušinius sudėti, tai ir puola. Tiesa, nuo jų įkandimų išties atsiranda nemaži guzai“, – aiškina zoologas.

Žmonės tiesiog atprato

Pats vabzdžių tyrinėtojas sako niekaip nuo jų nesiginantis, nes yra pripratęs. „Daug laiko praleidžiu gamtoje, būna, pakandžioja, bet tai nieko tokio. Bėda ta, kad žmonės dabar daug mažiau kontaktuoja su gamta, todėl yra labiau jautrūs – tada vienas įkandimas jiems tampa didele tragedija. Anksčiau vaikais būdami kaime lakstydavom, maudydavomės, o jei kas įkąsdavo, tai nekreipdavom dėmesio. Būdavo, kad ir erkių parsinešdavom. O dabar žiūriu, kad kiti tėvai bijo leisti vaikams net prie žolės prisiliesti“, – stebisi profesorius, primindamas, kad vabzdžiai gamtoje reikalingi ir atlieka savo funkcijas.

Prof. S. Podėnas sako vabzdžius aktyviai stebintis jau daugiau nei 30 metų, tačiau per tą laikotarpį nepastebėjęs, kad gamtoje būtų įvykę kažkokie rimti pakitimai. „Jei įvyktų tikrai kažkas ypatingo, tą pastebėtume ir be ypatingų tyrimų, tačiau dabar negalėčiau pasakyti, kad kažkas ne taip. Kaip tik dabar turėtume jausti vabzdžių sumažėjimą, didžiausias jų antplūdis būna birželį, liepos pabaigoje“, – sakė pašnekovas.