Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Hiustonai, mes turime klausimą: kas yra šie keisti, smailios formos ruožai, kuriuos matome skrisdami virš Sibiro? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Štai ko astronautai paklausė šį birželį, kai išvydo tamsiai žalius „spyglius“ Kulundos lygumoje Sibiro stepėse, praneša NASA observatorija. Serija šiek tiek išlenktų, smailėjančių ruožų šalia Obės upės, matyti iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS), kuomet ji skrenda virš Šiaurės pusrutulio ties 52-ąja lygiagrete – aukščiausio savo orbitos taško. Laimei NASA „Johnson“ kosminio centro mokslininkai iš Hiustono galėjo padėti iš smalsumo „degantiems“ TKS astronautams. Jie paaiškino, kad šie „spygliai“ atsirado dėka šalutinio, regione vykstančių geologinių procesų, poveikio. Ruožai susidarė tose vietose, kuriose giluminės tektoninės jėgos suraukšlėjo paviršines uolienas. Nelygumų slėniuose susidarė puikios sąlygos augmenijai, todėl neilgai trukus jie pasidengė tankiu pušų šilu. Iš kosmoso, pušynas atrodo kur kas tamsesnio atspalvio nei aplinkinės žemės ūkio sritys. Keistuosius landšafto „spyglius“ TKS astronautai buvo užfiksavę ir žiemos metu dar prieš dešimtmetį (2003 metais). Tuo metu, storas sniego sluoksnis dengė visus laukus, supančius šiuos geologinius išlinkius, taip dvigubai pabrėždamas pušynus jų viduje. Sibiro ruožai nėra vienintelė keista Kulundos lygumos ypatybė: jos kraštovaizdis yra nusėtas sūrių vandens ežerėlių, įskaitant ir Gorkojo ežerą, kuris matomas šio paveikslėlio kairėje pusėje, miško viduryje. Pasak regioninio turizmo departamento, šiuose vandens telkiniuose reguliariai lankosi ir maudosi žmonės net iš tolimiausių pasaulio šalių, o mineralais praturtintą ežerų dugno purvą naudoja įvairių ligų gydymui. Nepaisant mažo kritulių kiekio, Kulundos lyguma yra Rusijos žemdirbystės centras ir pagrindinis kviečių šaltinis. 2013 metais Federalinė Vokietijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija, suteikė Vokietijos mokslininkams 3,2 mln eurų paramą. Jos tikslas – finansuoti tvaraus ūkininkavimo projektą regione. Kodėl būtent Vokietija? Pasirodo daugelis iš Kulunda Stepė ūkininkų yra etniniai vokiečiai, praneša Martino Liuterio universiteto atstovai. Netausojanti žemės ūkio praktika XX amžiuje nulėmė vis intensyvėjančią šių stepių dirvos eroziją. Norėdami išsaugoti Rusijos bandeles, mokslininkai šiuo metu kuria tvaraus ūkininkavimo strategijas. Jose siūlomos tokios priemonės, kaip sėjomainos taikymas ir vagų formavimas, naudojant plūgą. |