10 mokslo mitų, kuriais vis dar tikime

1. Auksinės žuvelės atsimena 3 sekundes

Sunku patikėti, kad taip lengvai paneigiamas mitas sugebėjo išlikti taip ilgai. Kaip ir su kitais gyvūnais, lengviausia atlikti eksperimentus su maistu. Tarkime, žuvelei duoti maisto konkrečioje vietoje ir atlikus tam tikrą veiksmą (pvz., parodžius kokį daiktą ar pabeldus į stiklą). Tai užtenka pakartoti kelis kartus ir ateityje žuvis jau sies šiuos du dalykus, o tai įrodo, kad jų atmintis trunka bent kelias dienas.

2. Everestas yra aukščiausias kalnas Žemėje

Visa tai – tik formalumai, bet žinoti šį faktą gali būti naudinga. Everestas vadinamas aukščiausiu kalnu mūsų planetoje, bet iš tiesų tai – tik aukščiausiai virš jūros lygio iškilusi viršukalnė. Matuojant kalno aukštį nuo pagrindo, aukščiausiu derėtų vadinti snaudžiantį ugnikalnį Mauna Kėja, esantį Havajų saloje. Nors jis virš jūros lygio iškilęs tik apie 4207 m (palyginimui, Everestas – 8848 m), matuojant nuo vandenyno dugne esančio pagrindo iki viršūnės jo aukštis siekia per 10,2 km. Palyginimui, to paties Everesto aukštis nuo pagrindo iki viršūnės yra tik 3,6–4,6 km (priklausomai nuo to iš kurios pusės matuojama).

3. Žaibas netrenkia ten pat du kartus

Jei vis dar manote, kad tai yra faktas, arba nesate buvęs mieste, arba žaibuojant slepiatės rūsyje. Nėra jokios priežasties, kodėl žaibas negalėtų trenkti ten pat du kartus. Kiekvieną sekundę Žemėje įvyksta nuo 50 iki 100 žaibų, per metus – daugiau nei 1,5 milijardo. Tikimybė, kad konkreti vieta išliks apsaugota ir į ją žaibas niekada nebetrenks antrą kartą yra, švelniai sakant, neįtikėtinai maža. Be to, yra daugybė pavyzdžių, įrodančių, kad žaibai gali trenkti ten pat daugybę kartų. Pavyzdžiui, tokiu taikiniu gali tapti viduryje plyno lauko augantis medis ar aukšti pastatai didmiesčiuose. Į dangoraižius žaibai gali trenkti net kelias dešimtis kartų per metus.

4. Viduramžiais žmonės galvojo, kad Žemė yra plokščia

Kad mūsų planeta yra apvali buvo žinoma dar nuo Antikos laikų. Apvalios Žemės idėja sklandė dar maždaug VI amžiuje prieš Kristų, tačiau kelis šimtmečius buvo daugiau filosofų spekuliacijų tema, o pripažinimo sulaukė maždaug III amžiuje prieš Kristų. Pirmą kartą praktiškai tai įrodė Fernando Magelano įgula, 1519–1522 m. apiplaukusi pasaulį. Beje, Žemė nėra idealiai apvali – ties ašigaliais ji plokštesnė nei ties pusiauju.

5. Rykliai neserga vėžiu

Ryklius žmonės gaudo ne tik tam, kad išsivirtų sriubos iš jų pelekų, bet ir dėl jų kremzlių, kurios esą padeda kovoti su vėžiu. Problema ta, kad taip nėra. Ryklių atsparumas onkologinėms ligoms tėra „antis“ (ko gero, paleista tų pačių prekiautojų kremzlėmis). Iš tiesų jie, kaip ir dauguma gyvūnų, serga ligomis. Ir jie taip pat gali turėti auglių.

6. Kūno šiluma išgaruoja per galvą

Vieni aiškina, kad dėl smegenų veiklos galva būna karštesnė už likusį kūną. Kitų argumentas – galvoje nėra šilumą sulaikančių riebalų. Visa tai turi krislelį tiesos, bet iš tiesų nėra jokio esminio skirtumo, kuri kūno dalis žiemą lieka neuždengta drabužių – ir per galvą, ir per kojas, rankas ar pilvą išgaruos tiek pat šilumos. Tačiau dažniausiai visas kitas kūno dalis šiltai apvelkame, o galvą, geriausiu atveju, saugo tik kepurė. Todėl įžengus į šiltą patalpą susidaro įspūdis, kad kitos kūno dalys atvėso mažiau nei galva.

7. Kraujas mūsų kūne yra mėlynas

Visi žino, kad kraujas yra tamsiai raudonos spalvos (prinokusi vyšnia yra vaisius, o ne spalva). Bet pasižiūrėkite į kraujagysles ant savo rankų – mėlyna! O ir kilmingi žmonės, sako, turi „mėlyno kraujo“...

Anot įsišaknijusio mito, būdamas mūsų kūne kraujas yra mėlynas, tačiau vos patekęs į išorę ir gavęs deguonies jis paraudonuoja. Tai – visiška neteisybė. Kraujo spalvą lemia eritrocitai, kurie yra raudoni todėl, kad jų sudėtyje yra hemoglobino – raudonojo pigmento. Hemoglobinas užima net trečdalį eritrocito tūrio. Net kai kraujyje yra mažai deguonies, jis išlieka raudonos spalvos, tik tamsesnis (dėl to veninis kraujas yra tamsesnis už arterinį).

Gyvūnijos pasaulyje galima aptikti ir kitokios spalvos kraujo – žalio (jūros kirmėlių), mėlyno (skorpionų, aštuonkojų). Bet žmonių kraujas yra tik raudonas.

8. Didžioji kinų siena – vienintelis iš kosmoso matomas žmonių sukurtas objektas

Pasak mitų skleidėjų, Didžioji kinų siena yra vienintelis žmogaus sukurtas objektas, kurį įmanoma pamatyti iš kosmoso. Formaliai tai nėra klaidinga, nes pakilus į 100 km aukštį (tai laikoma kosmoso riba) ją išties įmanoma pamatyti. Kaip ir daugelį kitų žmogaus sukurtų dalykų, objektų, statinių.

Erdvėlaiviu „Shuttle“ skridę astronautai teigia, kad būnant maždaug 200 km aukštyje galima įžvelgti net vilkikus ar didelius laivus vandenynuose. Ką galima pamatyti iš maždaug 420 km aukštyje skriejančios Tarptautinės kosminės stoties? Įspūdžiais dalijasi astronautas Edas Lu: „Gali pamatyti piramides, ypač gerai jos matomos su žiūronais. Plika akimi jas pastebėti sunkiau. Matomi keliai, užtvankos, net dideli laivai vandenynuose, taip pat pagal paliekamus inversijos pėdsakus galima atsekti lėktuvus.“ O kaip Didžioji kinų siena? Anot E.Lu, ją pamatyti taip pat galima, bet ne taip lengva atrasti, kaip kitus objektus. Be to, reikia žinoti, kur ieškoti.

Mėnulyje viešėję astronautai teigė Žemėje nematę jokių žmonių sukurtų objektų – tik planetą su vandenynais, žemynais ir debesų klostėmis.