Trūksta ledo: dėl jūrų vėplių JAV priversta keisti lėktuvų maršrutus

Skaičiuojama, jog vienoje iš šiaurės vakarų Aliaskoje esančių salų susikaupė apie 35 tūkstančiai šių stambių jūros gyvūnų. Šiuo metu didžiausia rizika yra, kad gyvūnai išsigandę pradės grūstis ir bėgti. Ypač tai pakenktų jūrų vėplių jaunikliams, kurie prasidėjus masinei panikai būtų sutrypti. Mokslininkų teigimu, jūrų vėplius susitelkti Aliaskoje privertė klimato kaitos lemiami pokyčiai. Gyvūnams nebelieka kitos išeities Toks didelis jūrų vėplių sambūris vienoje vietoje Arkties regione užfiksuojamas pirmą kartą. Gyvūnai susitelkė, nes, pagal palydovų pateikiamus duomenis, ledo plotas šiose vietovėse vasarą buvo labai sumažėjęs. Rikiuojant rezultatus pagal mažiausią užfiksuotą ledo kiekį nuo matavimų pradžios, šios vasaros rezultatas yra šeštoje vietoje. „Šie gyvūnai nebegali išsilaikyti ant ledo, jie neberanda ledo lyčių ir vienintelė jiems likusi išeitis yra plaukti į krantą“, - dėstė Aliaskos tyrėjas-ekologas Chadwichas Jay'us, dirbantis JAV Geologinių tyrimų tarnyboje.

Iki 2007-ųjų jūrų vėpliai apskritai nebuvo pastebėti išsilaipinę į krantą. Tačiau pastaraisiais metais jie pastebėti išlipę į sausumą 6-erius metus iš 8-erių. Tirpstantis ir plonėjantis ledas lemia „drastiškus pokyčius“ šių stambių žinduolių elgsenoje, sako Ch. Jay'us. Jis priminė, jog tirpstantis ir plonėjantis ledas yra ne kas kita, kaip klimato kaitos padarinys. Lėktuvams įsakyta nesiartinti Kai susiklosto tokia situacija, mokslininkai pabrėžia, jog svarbiausia išvengti masinės išgąsdintų gyvūnų migracijos. Todėl Nacionalinė JAV aviacijos valdyba nurodė pilotams jūrų vėplių sambūrį apskristi ne mažiau kaip vieno kilometro atstumu iš šono ir nesileisti į žemesnį nei 600 metrų aukštį. Malūnsparniams, kadangi jie kelia daugiau triukšmo, neleidžiama prie vėplių priartėti arčiau kaip vieno kilometro atstumu. Reikia paminėti, jog lėktuvai stengiasi skristi virš žemyninės dalies, o ne virš vandenyno, todėl ir įvairūs keleivinių lėktuvų skrydžiai gali būti koreguojami dėl šios jūrų vėplių sankaupos. Įvairios naujienų tarnybos, televizijos, kurios siekė nufilmuoti tokį būrį jūrų vėplių, taip pat mandagiai paprašytos „palikti juos ramybėje“. Nors jūrų vėpliai dažnai pastebimi būriuose, jie nėra pratę taip ankštai susitelkti. Taip pat jie 80 proc. savo gyvenimo praleidžia vandenyje. Šiuo metu būryje turėtų būti daugiausia patelių su jaunikliais, atplaukusių iš Čiukčių jūros. Taigi, rizika žūti gentainių spūstyje yra didelė.

„Gyvūnai, kurie dažniausiai yra pasiskirstę didelėje teritorijoje, dabar guli ant lygaus paviršiaus. Kai jie praranda vietoves, kuriose gyvena – šiuo atveju, ledu lytis, jie atplaukia į vietas, kurios jiems nebūdingos: paplūdimius, smėlėtus vandenyno krantus. Tuomet jie spraudžiasi į didžiules bandas ir toks skaičius gyvūnų primena didelę krūvą viena ant kitos sukrautų kiaulių. Išsigandę jie gali pradėti paniškai judėti į kurią nors pusę ir sužaloti vieni kitus“, - aiškina jūrų vėplių biologas Joelis Garlichas Milleris, dirbantis JAV Žuvų ir laukinės gyvūnijos tarnyboje.

Pirmieji 10 tūkstančių susitelkusių jūrų vėplių pastebėti rugsėjo viduryje. Vėliau mokslininkai pastebėjo ir 50-ies gyvūnų liekanas Aliaskos paplūdimiuose. Šiose vietovėse buvo pastebėta ir rudųjų bei baltųjų lokių. Vėliau rasta dar keliasdešimt apirusių jūrų vėplių kūnų. Taigi, plėšrūnai jau naudojasi į sudėtingą situaciją papuolusių milžinų situacija.

Jūrų vėpliai yra saugomi gyvūnai ir mokslininkai pastebi, jog mažėjant ledo plotui, masinės jų spūstys formuojasi ne tik Aliaskoje, bet ir Rusijos pakrantėse. Tokių spūsčių metu gana daug gyvūnų žūsta.

Biologai svarsto, kokias priemones reikėtų pritaikyti siekiant išsaugoti šiuos jūrų gyventojus.