Kaip kinams sekasi statyti Didžiąją Žaliąją/Gyvąją sieną? (Video)

Nes Didžioji Žalioji kinų siena ne statoma, o sodinama. Nuo ko ja mėgina atsistverti kinai? Ne, ne nuo Rusijos, o nuo Gobio, tiksliau – nuo šioje dykumoje kylančių ir į Kiniją atklystančių dulkių audrų. Kinai tokią Žaliąją/Gyvąją sieną renčia jau seniai – medžius Gobio dykumos pusėje sodina jau ne vieną dešimtmetį. Naujausi tyrimai rodo, kad, nepaisant kritikos, kinų sumanymas pasiteisino. Programa "The Three-North Shelter Forest Programme", dar žinoma kaip Didžioji Žalioji kinų siena – sumanymas pasodinti milžiniškas miškų juostas, kurios sulaikytų nuo Gobio dykumos atslenkančias dulkių audras. Kiekvieną pavasarį Kiniją niokoja nuožmios smėlio audros ir dulkių viesulai. Jie šalies gyventojams ne tik pridaro didžiulių nemalonumų, bet ir plečia Gobio dykumos teritoriją. O plečiasi Gobis iš dalies ir dėl žmonių veiklos – žemdirbystei ir gyvulininkystei iškirstų miškų plotų. Pasekmes nesunku atspėti – padėtis darėsi vis blogesnė ir vis mažiau valdoma. 1978 m. buvo nuspręsta pradėti Didžiosios Žaliosios kinų sienos projektą. O pirmųjų jo vaisių kinai sulaukė tik dabar.

Iki 2006 m., šiaurinėje Kinijos dalyje buvo užsėta 25 mln. hektarų miškų. Planuojama, kad iki 2050-ųjų šiame 4,5 tūkst. km ilgio ir 4,1 mln. kvadratinių kilometrų ploto miške stiebsis daugiau kaip 100 mlrd. medžių. Gigantiškas miškas užims daugiau kaip dešimtadalį didžiulės šalies teritorijos.

Kritikai prognozavo tokio sumanymo nesėkmę, tačiau panašu, kad jiems teks prikąsti liežuvius.

„Užuot kontroliavus gamtą, reikia ja sekti, – „New Scientist“ kalbėjo Hongas Jiangas iš Havajų universiteto.

Buvo manančių, kad medžių sodinimo pastangos smėlėtose Gobio dykumos prieigose – bergždžias reikalas, nes nėra žinomas medžių džiuvimo tokiomis sąlygomis indeksas. Kitaip tariant, neaiški ilgalaikė tokio projekto perspektyva. Tačiau naujausi Kinijos mokslų akademijos tyrimai byloja, kad gyvosios sankcijos Gobio dykumai yra labai efektyvios ir veiksmingos.

„Tyrimai rodo, kad Didžiosios Žaliosios sienos saugomose teritorijose dirva dabar derlingesnė, – pabrėžia tyrimo autoriai. – Nuo 1985 m. stebimas žymiai mažesnis dulkių audrų intensyvumas. Be to, jos ir atklysta rečiau. Pagerėjimas stebimas didžiojoje projekto aprėpties dalyje. Pagerėjimo nematyti tik kai kuriuose mažuose rajonuose.“