Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Aukšta įtampa žmonėms - blogai, bet tik ne Kalėdų eglutėms

2014-12-19

(0)

(18)

(110)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Lrytas.lt

Žmonės ir mieste laiko gyvulius. Net dabar, žiemą, šaltukui atsileidus, į sostinės pakraščius įsisegusių vienkiemių gyventojai nors kelioms valandoms išgena pasiganyti ožkas, drąsesni – net ir karves. O kur mieste rasti žolės? Dažniausiai - po aukštos įtampos laidais. Elektrikai, po jais pamatę gyvulius, stveriasi už galvos. Nes dažnai žmonės ten pat įsigudrina ištempti ir savadarbį elektros piemenį.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tačiau elektrikai daug atlaidžiau žiūri į tokį ūkininkavimą po aukštos įtampos laidais, kuris niekam nieko bloga nedaro.

„Ūkininkai šalia elektros linijų gali sodinti žemaūges kultūras. Leidžiama ir kita veikla, kuri netrukdo elektros tinklų priežiūrai bei nekelia grėsmės žmonių ar gyvūnų saugumui.

Viena tokių veiklų galėtų būti ir kalėdinių eglučių auginimas. Svarbu, kad jos neišaugtų aukštesnės nei 4 metrai ir netrukdytų prižiūrėti elektros linijų“, - sakė bendrovės „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktoriaus Vidmantas Grušas.

Leidimo neprašo

Iki šiol „Litgrid“ dar niekam nėra išdavusi leidimo po aukštos įtampos laidais eglutėms pasodinti. Bet jos ten ir be leidimo žaliuoja.

„Aukštos įtampos laidų apsaugos zona yra plati, tad kiti medžiai neužgožia ten atsiradusių eglučių. Jos užauga tankios, gražios, tad puikiai tinka Kalėdoms.

Neatsitiktinai miškų savininkai prie elektros linijų savaime sudygusias eglutes stengiasi nukirsti būtent šventėms.

Kadangi šalia elektros tinklų medžiai yra vis tiek kertami, eglučių panaudojimas šventėms nedaro jokios žalos gamtai“, - užsiminė V.Grušas.

Ir urėdijos – už ekologiją

Pasak Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus specialistų, miškininkai po aukštos įtampos laidais specialiai eglučių nesodina. Tačiau jos ten ir pačios sėkmingai suleidžia šaknis.

Elektrikai retkarčiais linijų apsaugos zonose išakėja žemę. O jei ji yra šalia eglyno, medelių sėklos lengvai įsikabina į išpurentą dirvą, ir medeliai sparčiai užauga.

Anot Generalinės miškų urėdijos vyriausiojo patarėjo Andriaus Vancevičiaus, savarades eglutes vis tiek tenka iškirsti. Todėl paprastai tai daroma prieš Kalėdas.

Tokias eglutes pirkėjai greitai išgraibsto, nes jos – ypač gražios.

Be to, eglutės nepatenka tiesiai į biukoro katilus, bet ilgam papuošia švenčių belaukiančiųjų namus.

Anot A.Vancevičiaus, Generalinė miškų urėdija, kaip ir visos jai pavaldžio 42 miškų urėdijos jau šešti metai organizuoja ekologišką akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, per kurią kasmet išdalinama kone 100 tūkst. eglių arba pušų šakų.

Apsaugos zona – vardan saugumo

Aukštos įtampos linijos turi apsaugos zoną, kurioje ribojama tam tikra veikla, nes taip siekiama apsaugoti žmones nuo nelaimingų atsitikimų.

110 kV įtampos linijų apsaugos zona siekia po 20 metrų į šalis nuo kraštinių laidų, o 330 kV linijose – po 30 metrų nuo kraštinių laidų.

Šiose zonose negali augti aukšti medžiai, neleidžiama organizuoti renginių, statyti tvorų ar statinių, vykdyti kitos veiklos, kuri gali kelti pavojų elektros linijai, trukdyti jos priežiūrai arba kuriai gali kelti pavojų elektros linijos kaimynystė.

Tačiau linijų apsaugos zonose galima vykdyti įprastinę žemės ūkio veiklą – sėti javus, sodinti ir auginti kitas žemės ūkio kultūras, ganyti galvijus, dirbti su žemė ūkio technika.