Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Laukiantiems pavasario šilumos barsukas gerų žinių neturi

2015-01-27

(0)

(6)

(330)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Grynas.lt
Autoriai:	Rūta Levickaitė

Miške gyvena vienas gyvūnas, kuriam visai nereikia kasdien klausytis meteorologinių prognozių, nes jis pats puikiausiai geba jas nustatyti. Šis gyvūnas – barsukas, sausio 25-ąją, per patį žiemos vidurį, išlendantis iš savo olos apsidairyti, ką žada šie metai ir koks bus pavasaris. Bent jau tuo nuo seno tikėjo mūsų senoliai ir pagal tai spėdavo ateities orus. O ką mano šių dienų gamtininkai, kiek yra patikimos tokio pavasario pranašo prognozės? Ar kam nors praėjusį sekmadienį pavyko sutikti barsuką ir stebėti, kaip jis elgėsi – lindo iš savo urvo lauk, ar nusprendė miegoti toliau?

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Barsuką sutikti miške nėra lengva

Mūsų senoliai tikėjo, kad jeigu sausio 25-ąją barsukas išlindęs iš savo olos išvysta šviečiančią saulę, išsigąsta savo šešėlio ir lenda atgal į savo urvą, tai reiškia, kad pavasaris bus ankstyvas. Jei tądien būna apniukę, barsukas lenda lauk pasimankštinti, pripėduoja miške, pakvėpuoja grynu oru ir grįžęs kietai įminga, tuomet pavasario sulauksime negreit – jis bus šaltas ir vėlyvas.

Kaip sako gamtininkai, sekmadienis buvo apniukęs, todėl, vadovaujantis liaudies išmintimi, barsukas turėjo neskubėti į savo urvą. Todėl tikėtina, kad pavasaris nebus ankstyvas ir malonus.

Tačiau tokį barsuko elgesį galima tik numanyti, nes gamtoje jį sutikti nėra taip paprasta. Aukštaitijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Tautgirdas Masiulis juokėsi paklaustas, ar sekmadienį kartais nesutiko miške barsuko ir tikino, kad tai padaryti atsitiktinai nebūtų lengva, reikėtų žinoti, kur jis gyvena, kur įsirengęs savo urvą.

„Neteko regėti barsuko. Jeigu žinotum, kur tas urvas yra, specialiai nuvažiuotum ir pasižiūrėtum, bet kai nežinome, negaliu pasakyti, ar jis vertėsi ant kito šono“, - juokėsi gamtininkas. O paklaustas, ar tikintis senolių prognozėmis, jog barsukas gali išpranašauti būsiančio pavasario orus, pripažino, kad tai kuo toliau, tuo vis sudėtingiau jomis kliautis.

„Dabar jau sudėtingiau (nuspėti – red. past.), nes klimatas keičiasi ir žiema švelnesnė, sunku pasakyti, koks gi bus tas pavasaris. Jeigu žiema tokia ir liks, gali būti, kad pavasaris užsitęs. Kadangi žiema švelni, o praeitą savaitę buvo ir pliusinė temperatūra, netgi kai kurie paukščiai tuoktuviniais balsais giedoja, jau girdėjosi meletų, pavasariniais balsais tarškinusių. Kelinti metai stebime, kad pavasaris nusitęsia – jis nėra šaltas, bet būna bjauresnis: lietingas, šlapias, nėra ypatingai saulėtų dienų. Žiema turi atbūti savo ir nieko čia nepadarysi“, - kalbėjo T. Masiulis. Anot jo, išsilaikant dabar esantiems orams, tiek kovas, tiek balandis gali būti šaltas.

Stebi pietinių paukščių atsiradimą

Pasak gamtininko, dėl šiltėjančių orų stebima, kad Lietuvoje ima pasirodyti vis daugiau pietinių rūšių, kurioms mūsų gamtinės sąlygos anksčiau nebuvo tinkamos. Tas pasakytina apie pelikanus, vienas jų atstovas pernai balandį buvo pastebėtas Linkmenų miestelio tvenkinyje. Anksčiau Aukštaitijos nacionaliniame parke nebuvo ir baltųjų garnių, o dabar jau stebimas ir šių paukščių pasirodymas.

„Pagal pietines rūšis galime sakyti, kad pas mus klimatas tampa švelnesnis“, - tokią išvadą daro T. Masiulis. Vis tiktai gamtininkas tikina manantis, kad gamta geba prie pokyčių prisitaikyti ir susireguliuoti. „Gamta vis tiek eina ratu, ji turi ir pailsėti. Ji turi savo ciklus. Teko girdėti, kad kai dabar yra tokios žiemos, ir anksčiau buvo tokia tikroji lietuviška žiema – būdavo ir daug sniego, kai prisninga, o po to staigus atšilimas“, - svarstė pašnekovas.

Orai tokie keisti, kad net nežinai, ko tikėtis

Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė, paklaustas, kokie orai pastarosiomis dienomis vyravo Dzūkijoje ir koks pagal tai galėtų būti pavasaris, teigė kliaujantis posakiu „gamta žino geriau“.

„Į visus spėjimus žiūriu labai skeptiškai, nes žmonės paprastai prisimena pasiteisinusius atvejus, o nepasiteisinusių – ne. Jeigu pagal visą klasiką, tai turėtų pavasaris būti ankstyvas“, - teigė gamtininkas.

Anot pašnekovo, šią žiemą vyrauja keisti orai, nes tokiu laiku turėtų prasidėti patys šalčiai. O tiek ir anksčiau buvo gana šilta, tiek ir dabar orai laikosi arti nulio. „Jau net ir važiavau ieškoti žibučių, bet neradau. Kažkada esu ir sausio 19-ąją radęs žydinčių žibuoklių, ir gruodžio mėnesį“, - pasakojo M. Lapelė.

Gamtininkas pasakojo, kad šiuo metu upės Dzūkijoje sklidinos vandens, Čepkelių pelkė nėra įšalusi, taigi net ir nežinai, ko tikėtis. Lyg ir turėtų jau ateiti pavasaris, bet nežinai, ar nesugrįš ir žiema.

Jis pateikia vieną pavyzdį, įrodantį, kad senolių spėjimai šiais laikais dažnai būna priešingi realiai situacijai. Rudenį, anot gamtininko, pagal klasiką, jeigu būna daug šermukšnių, bus lietinga, tačiau pernai ruduo buvo šiltas ir gražus, o ir šermukšnių buvo itin gausu.

Jeigu kas ir išnyks, tai pirmas bus žmogus

Anot M. Lapelės, kadangi šiuo metu gamtoje sniego mažai, sunku rasti žvėrelių pėdų, tačiau stebint gamtą, jaučiama keista ramybė.

„Yra kažkoks nuščiuvimas. Būna daug didesnis judėjimas gamtoje – paukštelių, žvėrelių. Kai krenta sniegas, kelias dienas būna stresas, o paskui prasideda žvėrelių lakstymas. O šiais metais tie orai taip keičiasi (tai lyja, tai sninga), todėl susidaro toks įspūdis, kad žvėreliai nėra aktyvūs – jie išlenda kažkur parupšnoti ir vėl lenda į savo sausas vietas“, - pasakojo gamtininkas.

Jo teigimu, paprastai pavasaris greičiausiai ateina į Suvalkijos lygumas, ten pradeda čiulbėti ir pirmieji vieversiai. Paskui orai ima šilti pajūryje ir plinta toliau. Tačiau gamtininkas pataria neskubėti sulaukti pavasario ir dar pagyventi su žiema.

Šiltas ruduo ar šilta žiema kartais apgauna augalus ir jie pradeda žydėti. Anot M. Lapelės, tai nėra masinis reiškinys, todėl nerimauti tikrai nėra reikalo.

„Teko skaityti BBC vieną informaciją, kad Didžiojoje Britanijoje paprastai žiemą įregistruoja apie 30 žydinčių augalų, bet šitą žiemą užfiksuota arti 300. Tai jie sieja su didesne klimato kaita. Šiemet pas juos irgi yra neįprastai šilta žiema ir dėl to atranda augalų, kurie neturėtų žydėti. Jeigu orai ir toliau bus tokie, mes matyt vis susilauksime tokių stebuklingų pranešimų apie pražydusias žibutes, ar šerniukus, kuriuos anksti atsiveda šernės ar krankliai lizdus pradės anksčiau sukti ir t.t.“, - spėjo Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas.

Barsukui gyventi darosi vis sunkiau

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius neskubėjo vertinti, koks bus šis pavasaris. Jis tik prasitarė manantis, kad žiema bus trumpa, o vasario mėnesis turėtų būti gana švelnus.

„Labiausiai barsuko spėjime pasikliaujama, ar yra saulė, ar nėra. Pagal tai, koks tą dieną oras, žmonės ir spręsdavo. Barsukui darosi vis sunkiau ir sunkiau gyventi, todėl, kad dabar yra tikrai šiltų žiemų ciklas. Jis turėtų dar keletą metų tęstis ir praktiškai net nėra jam (barsukui – red. past.) ko ir spręsti. Taip jau išėjo, kad vakar (sekmadienį – red. past.) barsukui reikėjo nuspręsti, kad žiema bus trumpa“, - sakė S. Paltanavičius.

Anot gamtininko, vasaris žada būti labai švelnus, tačiau apie mėnesio vidurį gali būti ir keliolika laipsnių šalčio bei sniego. „Bet, matyt, kaip ir pernai vasario gale sutiksime pirmus sugrįžusius paukščius, taigi barsukas bus dar kartą teisus“, - teigė S. Paltanavičius.

Anot pašnekovo, kol kas sunku pasakyti, koks bus pavasaris, nes jis nors ir ateina ankstyvas, vėliau gali balandžio mėnesį sugrįžti žiemiškas sniegas.

„Šiemet kas bus, tikrai nėra galimybių pasakyti, o spėlioti, žinote, gal ir linksma, bet nelabai rimta“, - sakė gamtininkas.

Kuo tikėjo mūsų senoliai?

Mūsų senoliai pagal viduržiemio orus spėdavo, koks bus pavasaris ir turėjo tam tikrų ritualų. Pavasario pranašu anksčiau laikyta meška, kuri sausio 25-ąją verčiasi ant kito šono ir ima žįsti savo kitą leteną. Tačiau Lietuvoje meškos išnyko dar XIX amžiaus pabaigoje, taigi jos „įpėdiniu“ tapo barsukas.

Per pusiaužiemį vyravo paprotys nupurtyti obelis, pabelsti į po sniego kepurėmis snaudžiančius avilius – bitelės tada visu kamuoliu persiris ant kito korio.

Liaudies tikėjimuose buvo manyta, kad sausio 25-ąją gyvatės atgyja ir iš girių šliaužia į namus, avilyje pradeda vaikščioti bitės. Kartais būdavo sakoma, kad jeigu sausio 25-ąją bus debesuota - tais metais mirs daug žmonių. Jeigu lyja ar sninga - būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Per viduržiemį buvo draudžiama dirbti ir tam tikrus darbus. Žemaičiai neverpė ir nekaršė vilnų, antraip kandys drabužius išvarpys, nedirbdavo su kirviu - tikėta, kad kitu atveju dirbinio medieną kirvarpos išvagos. Dzūkai per pusiaužiemį bulvių nevalgydavo, kad vasarą jos nekirmytų. Per pusiaužiemį iš miško buvo nevalia ir malkų vežti – vasarą į kiemą gyvačių prišliauš.

Nors įprasta sausio 25-ąją laikyti žiemos vidurio data, iš tiesų šis laikotarpis yra skaičiuojamas tarp šv. Petro ir Povilo atsivertimo (sausio 25-osios) ir vasario 2 dienos.