Nustatyta pati tvirčiausia biologinės kilmės medžiaga

Medžiagų, kurios pasižymi išskirtiniu tvirtumu ir patvarumu, paieškos labai domina daugybės sričių specialistus: nuo sportinių automobilių iki elektronikos gamintojų. Laboratorijose plušantys mokslininkai sugeba dalinai patenkinti didžiosios dalies išskirtinių medžiagų savybių reikalaujančių pramonės šakų poreikius, tačiau nanomedžiagų, tokių kaip nanovamzdeliai, gamyba yra labai sudėtinga, rašo giefscience.com.

Natūralių medžiagų – tokių, kaip voratinklis – atradimas ir atkartojimas pramoninėmis sąlygomis gali smarkiai palengvinti didelių gamintojų ypatingus poreikius. Tikėtina, kad tokius poreikius padės patenkinti ir Portsmuto universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų atradimas – moliuskų dantys, kurie, panašu, yra tvirčiausia žmonėms žinoma natūrali medžiaga

Moliuskai – tai nedidukai vandeniniai gyviai, primenantys sraiges. Jie gyvena ir sūriame, ir gėlame vandenyje. Dantimis jie gremžia akmenų paviršius, nuo jų nurinkdami dumblius, kuriais maitinasi. Pasirodo, šie dantys yra tvirtesni už bet kokį kitą mokslininkams žinomą biologinės kilmės mineralą.

„Iki šiol manėme, kad pati tvirčiausia biologinės kilmės medžiaga yra voratinklis, nes ji yra labai atspari išoriniam poveikiui ir gali būti naudojama praktiškai bet kur nuo neperšaunamų liemenių iki elektronikos komponentų gamybos. Bet dabar atradome moliuskų dantis, kurie pasižymi galbūt netgi didesniu tvirtumu“, - sakė tyrimo vadovė, profesorė Asa Barber.

Dantyse yra mineralo getito (angl. goethite), kuris susiformuoja moliuskui augant. Patys dantys yra truputėlį mažesnio nei milimetro ilgio, tačiau atlikdami bandymus mokslininkai nustatė, kad ši medžiaga išlieka neįtikėtinai tvirta nepriklausomai nuo to, koks mažas yra mėginys. Bandymams buvo naudojamas medžiagos gabalėlis, kuris buvo beveik 100 kartų plonesnis už žmogaus plauką.

„Šis atradimas reiškia, kad pluoštinės struktūros, esančios moliuskų dantyse, gali būti atkartotos pramoniniu būdu ir panaudotos tokiose ypatingų savybių reikalaujančiose srityse, kaip „Formulė-1“ automobilių gamyboje, laivų statyboje, lėktuvų konstravime“, – tikina profesorė.

Tyrimo ataskaita publikuota britų Karališkosios mokslo bendruomenės žurnale „Interface“.