Lietuvoje teka tikra aukso gysla, tik niekas to nepastebi

Galima paimti dvigubai daugiau

„Šiandien klausimas yra toks: kai pamatau nukirstą beržą, pasidaro aišku, kad tai yra mediena, už kurią paimami pinigai, o kiek dar iš jo buvo galima paimti – tylime. Tai yra nesusipratimas. Dvigubai daugiau iš tokio medžio buvo galima paimti pinigų leidžiant iš jo sulą“, - sakė V. Vilimas.

Anot jo, turime tiek daug vertingos žaliavos, kad ja užtektų aprūpinti ne tik Lietuvos gyventojus, bet ir konkuruoti užsienio rinkose.

„Šitą dalyką galima teikti ir pasaulinėje rinkoje, - įsitikinęs mokslininkas. - Turi būti aiškus poslinkis, kad šitą produktą, kurį kanalizuojame, galėtume panaudoti. Jisai tikrai yra naudingas ir reikalingas“.

V.Vilimo teigimu, Lietuvoje sula nėra labai populiari, nes nėra tinkamos pasiūlos. Tie žmonės, kurie leidžia sulą kaimuose, ją naudoja nebent savo reikmėms. Be to, dažnas tai daro savamoksliškai, be reikiamos įrangos, neužtikrindami tikrai švarios ir kokybiškos produkcijos.

„Žmonės nepasitiki sula, kartais sako, kad tai tiesiog vanduo, tai gali būti falsifikuotas produktas. Todėl turi būti pateikta produkcija rimtos įmonės, tai turi būti ekologiška, švari produkcija. Problema yra ta, kad iki šiol leidžiant sulą be reikiamos įrangos, jos leidimo metu net ir lašas sulos, nutekantis į šoną, pritraukia spiečių vabalų, jie patenka į atvirą indą ir kartu į sulą. Užtai mes ketverius metus universitete dirbome, kad sula patektų į indą absoliučiai be sąlyčio su aplinka“, - teigė V. Vilimas. Mokslininkų sukurtas prietaisas sulai rinkti 2014 metais laimėjo inovatyvaus produkto nominacijoje ir buvo apdovanotas tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2015“.

Ar sula turi gydomųjų savybių, žiūri kritiškai

Vis dėlto, kaip pažymi profesorius, šiuo metu, kalbant apie sulą, nėra vieno standarto, kokia ji turi būti, todėl ir kyla įvairių spekuliacijų šiuo gėrimu.

„Atvirai kalbant, jeigu jūs sulą paragausite pirmą kartą, jums pasirodys, kad tai tiesiog vandenėlis. Jeigu jūs ją palaikysite dvi-tris dienas šiltai, sula pradės fermentuotis. Jau pasijus kitas skonis. Jeigu norite išlaikyti ilgesnį laiką, turite atšaldyti. Internete pilna įvairių receptų, ką su sula galima daryti, kai kurie net duonos raugą gamina, bet mes, mokslininkai, jau į šituos dalykus nesikišame“, - sakė ASU profesorius.

O paklaustas dėl sulos gydomųjų, vaistinių savybių, jis teigė į tokius dalykus žiūrintis skeptiškai: „Tai labai prieštaringi dalykai. Galima rasti ir gydytojų pasisakymų, kartais rašoma, kad tai tiesiog stebuklas. Bet aš į tai žiūriu kritiškai, bet pagal save, savo aplinką, kuri naudoja sulą, galiu pasakyti, kad tai tikrai labai geras produktas. Tačiau literatūroje pasisakymų yra įvairių“.

Vis dėlto mokslininkas teigia manantis, kad sula, tinkamai išgaunama ir tiekiama į rinką, galėtų sudaryti konkurenciją visiems šiuo metu prekybos centrų lentynose esantiems vaisvandeniams. „Palyginus su visais šiuo metu esančiais gėrimais, sula neturi konkurencijos“, - sakė V. Vilimas.

Anot profesoriaus, Lietuvai norint plačiai pasinaudoti sulos leidimo ir prekybos galimybėmis, būtina šitai veiklai išeiti iš pogrindžio, t. y. įmonės, norinčios tai daryti masiškai, turėtų gauti šiai veiklai licencijas, leidimus.

Iš vieno medžio per sezoną galima išgauti nuo 100 iki 300 litrų.

Pasisako griežtai prieš

Anksčiau kalbintas Lietuvos arboristų centro direktorius Algis Davenis yra išsakęs priešingą nuomonę dėl sulos leidimo ir naudojimo. Jo teigimu, tokia veikla medį žaloja ir spartina jo mirtį, tiesa, toks poveikis pasireiškia tik po kelių dešimčių metų.

„Mes iš esmės esame prieš tokį medžio luošinimą. Paprastai net jeigu būtų tik vienas gręžinys medyje, jis atsiliepia po maždaug 10-20 metų. Mes savo praktikoje su tuo susiduriame, atrandame net ir užaugusias skylutes, bet iš esmės drėvė yra pažeidžiama ir atsiveria galimybė įnešti infekciją į kamieną. Tai labai paspartina medžio mirtį“, - teigė A. Davenis.

Pats A. Davenis teigė sulos iš medžių neleidžiantis ir skatina to nedaryti kitus.

Savo ruožtu Tauragės urėdijos vyriausiasis miškininkas Antanas Gaudiešius yra atvirai pasisakęs pastebintis, kad šiuolaikiniam žmogui sula neberūpi, jis geria parduotuvėse esančius limonadus ir nesuka sau galvos.

„Leidžia sulą faktiškai tik kaimo žmonės, jeigu turi kieme beržiuką, į valstybinius miškus praktiškai niekas neina. Kad iš miesto kas nors ateitų, to nesame pastebėję. Tuo užsiima vyresni žmonės, o jaunimas... yra parduotuvėse „Coca-cola" ir „Sprite“, - juokiasi. - Sulai tekinti reikia turėti įrankius išsigręžti, turėti indą, vamzdelį“.