Gąsdinanti prognozė: laukia didžiulės orų anomalijos

Šils žiemos

„El Nino“ vadinamas necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas. Anot Gismeteo. Lt direktoriaus Kęstučio Petkevičiaus, nereiktų manyti, jog „El Nino“ nepalies Lietuvos, pasak jo, tai rimtas reiškinys, galintis kelti įvairių klimato pokyčių visame pasaulyje.

„El Nino“ reiškinio procesai, atrodytų, vyksta toli nuo Lietuvos, praktiškai kitoje pasaulio pusėje, Ramiajame vandenyne. Tačiau šis reiškinys yra globalus, pasikartoja kas keletą metų ir vėliau beveik metus laiko labai stipriai daro įtaką Ramiojo vandenyno baseino orų sąlygoms. Kadangi tai yra globalus reiškinys, jis, be abejo, daro įtaką orams Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje. Šių metų pabaigoje ir didžiąją dalį 2016 metų Lietuvoje galima tikėtis dar didesnių ekstremumų tiek kalbant apie temperatūrų svyravimą, tiek apie kritulių kiekį“, - teigė K. Petkevičius.

Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos vedėjo, profesoriaus Artūro Bukančio, dėl šio reiškinio Lietuvoje gali nukristi žiemos temperatūra. „Esame tyrinėję kaip „El Nino” veikia Lietuvos ir Baltijos regiono klimatą. Paaiškėjo, kad vykstant stipresniam „El Nino”, šiek tiek šaltėja žiema. Pastebėjome, kad stiprėja anticiklonų susidarymo procesai Skandinavijos, Baltijos regionuose: vasaros būna karštesnės, o žiemą ciklonas neįleidžia šilto Atlanto oro. Dėl to pasitaiko, kad visoj Europoj būna žiemos šiltesnės, o Skandinavijos – Baltijos regione mes pajuntame šaltesnius oro bruožus”, – komentavo profesorius.

Anot K. Petkevičiaus, globalinis atšilimas dar labiau suaktyvina Ramiajame vandenyne vykstantį reiškinį. „Akivaizdu, jog šylantis klimatas daro įtaką pačiam „El Nino“ reiškiniui. „El Nino“, spėjama, tęsis iki kitų metų vasaros pabaigos. Tai būtent ir bus laikotarpis, kada ir Lietuvoje galima tikėtis dar didesnių klimato svyravimų negu buvo iki šiol. O Lietuvai reiktų klausytis rekomendacijų, kaip mažinti žmogaus įtaką orų šiltėjimui ir stengtis jomis vadovautis. Nors mes esame labai maži pasauliniu mastu, bet galim padaryti viską, jog kiekvienas individualiai mažintumėm išmetamų CO2 dujų kiekį į atmosferą“, - sakė klimatologas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys teigė, kad dėl šio reiškinio pasikeičia vandenyno srovės, pasatiniai vėjai susilpnėja ir net kartais pakeičia kryptį. Anot klimatologo, vėjams pakeitus kryptį pasislenka aukšto slėgio sritys į joms nebūdingas vietas, dėl to „El Nino“ reiškinys išbalansuoja visą atmosferos cirkuliaciją: „Tai labiausiai pasireiškia Ramiojo vandenyno regionams – Pietų Amerikai, Šiaurės Amerikai, Australijai. Paprastai prie Pietų Amerikos iš vandenyno gelmių kyla šaltas vanduo. Kai nusilpsta pasatiniai vėjai prie Pietų Amerikos, pradeda formuotis šilto vandens baseinas, giluminis šaltas vanduo nebekyla į paviršių. Tuo metu prie Australijos susiformuoja šaltesnio vandens masė, nors turėtų būti priešingai.“

Kentės ūkininkai

Anot J. Kilpio, prie Pietų Amerikos, kur vyrauja sausi orai, pradeda formuotis lietaus debesys ir gali iškristi didelis kritulių kiekis. Ekspertas įsitikinęs, kad Kalifornijoje gyvenantys amerikiečiai be reikalo tikisi lietaus, kadangi šis gali atnešti neigiamų pasekmių: „Šiaurės Amerikoje, Kalifornijoje, jau 4 metus tęsiasi sausra, buvo labai mažai kritulių, bet dabar amerikiečiai labai laukia, kad tas „El Nino“ reiškinys Pietų Amerikai ir Kalifronijai atneštų lietaus. Tačiau vietose, kur ilgą laiko tarpą būna sausra, iškritus liūtims dažniausiai pasitaiko nuošliaužų ir didelių potvynių.“

Klimatologo teigimu, prognozuojama, kad „El Nino“ šiais metais bus stipriausias: „Jau atsiranda požymiai, bet labiausiai jis pasireikš lapkritį ir gruodį. Tai nėra labai laukiamas reiškinys, kadangi nėra žinoma, ko tikėtis. „El Nino“ labai išbalansuoja klimato sistemą. Labiausiai šis reiškinys kirs per ekonomiką, kentės įvairių šalių derlius, dėl to didės maisto kainos, taip pat manoma, kad brangs ūkinės veiklos.“

Pasak profesoriaus A. Bukančio „El Nino” sukelia chaosą visame žemės rutulyje dėl ko pasitaiko labai įvairių anomalijų. Įvardyti šio proceso dėsnių, anot specialisto, praktiškai neįmanoma: „Nepaisant to, kad paprastai jis tęsiasi 10-15 mėnesių, „El Nino” trukmė gali siekti iki 3 metų. Yra tokia versija, kad šis reiškinys ilgėja ir intensyvėja, tokia tendencija dar nėra galutinai patvirtinta, bet požymių tikrai yra. Tik kai prasideda jo formavimasis, mes pamatom jo požymius ir galime prognozuoti, kokia maždaug bus situacija.”