Mokslininkai aptiko gyvį, saugantį nemirtingumo paslaptį

Aktinijos įsikuria sekliuose vandenyse, todėl jos dažnai pastebimos pakrantėse. Vandens augalus primenantys gyviai iš tiesų yra plėšrūs: įsitaisę ant akmenų ar koralų jie medžioja smulkias žuvis, krevetes, kitus vėžiagyvius ir jūros gyvūnus. Aktinijos čiuptuvais suleidžia nuodus ir paralyžiuotą grobį įtraukia į „burną“ (ji, beje, tarnauja ir kaip išangė).

Žinoma daugiau nei tūkstantis aktinijų rūšių, kurių dydis skiriasi nuo kelių centimetrų iki daugiau nei metro skersmens. Jos aptinkamos visuose vandenynuose.

Dažniausiai aktinijos neišgyvena labai ilgai, tačiau esant tinkamoms sąlygoms situacija galėtų smarkiai pasikeisti.

„Kiek mums žinoma, šie gyvūnai yra nemirtingi, – teigė Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) genetikos profesorius Danas Rokhsaras. – Jie gali gyventi labai ilgai – aprašytas atvejis, kuomet pavyko pasiekti 100 metų. Jie nesensta. Jie gyvena amžinai ir nuolat auga, didėja.“

Nukirtus čiuptuvus, aktinijos atsiaugina naujus. Išpjovus burną, jos sugeba užsiauginti naują „galvą“. Tol, kol niekas jų nenunuodija ar nesuvalgo (kaip dažniausiai įvyksta), rodos, jos gali gyventi amžinai.
Panašu, kad šie gyviai išvengia senėjimo ir su amžiumi ateinančių pasikeitimų (žmonėms tai – prastėjanti klausa, rega, raumenų ir smegenų masės mažėjimas).

„Šiems gyvūnams turėtų išsivystyti augliai, bet mes turime vos kelis tokius pavyzdžius. Jie nuolat atsinaujina ir išvengia vėžio“, – sako D.Rokhsaras.

Kitaip sakant, aktinijos nuolat išlieka jaunos ir visapusiškai veiksmingos. „Jei ištirsiu jūros aktiniją šiandien ir palyginsiu, kaip situacija pasikeitė po savaitės, jos struktūra išliks tokia pat, bet didelė dalis ląstelių bus pakeistos“, – stebisi mokslininkas.

Kaip šios būtybės tai atlieka, kol kas lieka neaišku. D.Rokhsaras ir jo komanda siekia įminti šią paslaptį: „Mes labai norėtume atrasti geną ar savybę, dėl kurios jai pavyksta išvengti senėjimo.“

Jei jiems pavyks tai išsiaiškinti, ar atradimas bus naudingas žmonėms? Tiesą sakant, aktinijos yra panašesnės į žmones nei daugeliui gali atrodyti.

„Jūrų aktinijos yra primityviausi mums žinomi gyvūnai, turintys nervų sistemą – ji nėra tokia, kaip mūsų, bet šie gyvūnai turi neuronų tinklą, kuris leidžia reaguoti į išorinius veiksnius, todėl jie yra labai aktyvūs grobuonys“, – aiškino D.Rokhsaras.

Jų čiuptuvai gali paralyžiuoti grobį, burnos atsiveria ir užsičiaupia sąmoningai ir jie turi skrandį, kuris virškina maistą – visa tai rodo, kad žmonės ir aktinijos turi bendrą protėvį. Tam protėviui turėtų būti bent 700 mln. metų.

Atrasti priešnuodį senėjimui būtų puiku, tačiau yra vienas svarbus dalykas: aktinijos gyvena šia akimirka, o žmonės mąsto, turi atmintį ir nuovoką. Visa tai reikėtų išsaugoti, bet nuolat atsinaujinančios aktinijos vargu ar galėtų padėti tai pasiekti.