Įspėjanti žinia grybų mėgėjams: delikatesu vadinti grybai mutavo ir ima kelti mirtiną grėsmę

Nepadės net virimas

Kaip tik šiuo metu klaipėdiečiai pėdina į pajūrio miškus ir namo tempia sklidinus krepšius žaliuokių. Jų gausu miškuose aplink Klaipėdą ir Neringoje.

Žaliuokių rinkimo vajų stabdo mikologai, trimituodami apie esą mirtiną šių grybų grėsmę. Aiškinama, kad dėl nežinomų priežasčių atsirado šių grybų atmaina. Įspėjama, kad juose yra daug nuodingų medžiagų. Kokios jos, mokslininkai dar nespėjo išsiaiškinti. Tačiau žinoma, kad pietų ir pietvakarių Prancūzijoje bei Lenkijoje užfiksuoti mirties atvejai.

„Tiesa, jų nedaug, bet mirčių buvo. Išsiaiškinta, kad šiuose grybuose aptinkama nuodinga medžiaga veikia  visiškai kitaip nei giromitrinas, kurio randama bobausiuose. Tačiau kokia tai medžiaga, mokslininkai dar neatsakė. Panašu, kad šis toksinas net neyra vandenyje“, – aiškino Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė.

Karalių maistas

Specialistai negali įvardyti, ar „mutavusios“ žaliuokės savo išvaizda kuo nors skiriasi nuo įprastų.

„Žaliuokių yra kelių rūšių. Spalva gali kisti nuo ryškiai žalios, net salotinės, iki rusvos ar pilkšvos. Tačiau reikia priminti, kad visos žaliuokės yra baltikai. Nuo seno buvo priimta, kad tai valgomas ir net labai skanus rudeninis grybas. Įdomu tai, kad viduramžiais šias miško gėrybes galėjo valgyti tik didikai. Jos buvo laikomos delikatesu“, – tikino J.Motiejūnaitė.

Apsinuodijus žaliuokėmis žmogui pasireiškia visai kitokie simptomai nei apsinuodijus musmirėmis.

„Apsinuodijimo atvejai užfiksuoti tiems žmonėms, kurie per dvi savaites  šių grybų valgė ne mažiau nei tris kartus. Apsinuodijus žaliuokėmis ne iš karto, o net po dienos ar keturių jaučiamas silpnumas raumenyse, skausmas progresuoja. Kamuoja sąstingis, patamsėja šlapimas, tačiau kūno temperatūra nepakyla“, – aiškino mikologė.

Tokių apsinuodijimo atvejų niekuomet nebuvo užfiksuota Šiaurės Amerikoje. Ar gali nuodingos žaliuokės augti ir Lietuvos miškuose, mikologai kol kas neatsako.

„O iš kur Neringoje atsirado balsevičiukai? Juk niekas nežino. Taip imtas vadinti invazinis grybas. Žmonės daug keliauja, šalia turite uostą, niekas negali užtikrinti, kad šis grybas neatkeliaus“, – samprotavo J.Motiejūnaitė.

Nepažįsta gudukų

Klaipėdos apskrities miškuose, be žaliuokių, dar randama gudukų. Tačiau dauguma grybautojų šių grybų nepažįsta ir jų nerenka.

„Net ir po šalnų šie grybai yra valgomi. Juk neigiama temperatūra buvo daugiau nei prieš savaitę. Tik geriau gudukus tegul renka tie, kurie juos gerai pažįsta ir į krepšius dėjo visą gyvenimą. Juos lengva supainioti su nevalgomais grybais. Pagrindinė taisyklė – guduko kepurėlės apačia visada yra rusva ar gelsva. Jei į rankas pateko į guduką panašus grybas, bet jo apačia balta, tai bus šungrybis“, – pastebėjo J.Motiejūnaitė.

Pasak mikologės, jei ir toliau laikysis šilti, be šalnų orai, grybavimo sezonas gali tęstis ilgai. Sulaukus lietaus, grybų turėtų padaugėti.