Sužeista gulbė pati atėjo pas žmones prašytis pagalbos

Gulbė atėjo prie netoli kelio esančios sodybos ir atsistojo bei stovėjo taip, kad žmonės geriausiai galėtų matyti jos lūžusį ir kruviną sparną. 

Pamatę sužeistą paukštį gyventojai ir pravažiuojantys žmonės ėmė ieškoti, kas galėtų jai padėti.

Pagalbos laukė 4 valandas

„Paskambinome bendrosios pagalbos telefonu 112, bet mus nukreipė į Aplinkos apsaugos tarnybą. Paskambinus ten, pasiūlė kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją.

Apie keturias valandas nuo pusės devynių ryto niekas neatvažiavo padėti. Visą tą laiką gulbė prastovėjo, atsisukusi į mus taip, kad geriausiai matytume sužeistą sparną“, – pasakojo vienas iš gulbei bandžiusių padėti žmonių Arnoldas, kuris sužeistą paukštį nufilmavo ir nufotografavo. Filmuotą siužetą pamatykite apačioje.

Pasirodo, sužeistos gulbės drama sujaudino ne vieną pravažiuojantį žmogų. Arnoldas iš gyvūnų globėjų sužinojo, kad jie apie paukštį gavo jau kokius 5-6 pranešimus, bet niekas neskubėjo važiuoti padėti.

Sunerimusiems žmonėms aplinkosaugininkai pasiūlė pagauti gulbę, įdėti į bagažinę ir atvežti jiems, tačiau, anot Arnoldo, niekas neišmanė, kaip nemažą sužeistą paukštį reikėtų pagauti.

Pagaliau, po keturių valandų, į įvykio vietą atvažiavo „Nuaro“ atstovas. Tačiau tuo metu gulbė jau plaukiojo netoli tekančioje upėje.

Vandenyje pagauti neįmanoma

Gyvūnų globėjų asociacijos specialistas Gediminas Liubinas portalui lrytas.lt pasakojo, kad vandenyje plaukiojančios gulbės pagauti yra beveik neįmanoma, nes tai – jos stichija.

„Kiek žinau, paukštis jaučiasi gana gyvybingas, tik sparnas karo. Bet kol plaukios vandenyje ir neišlips į krantą, ji bus saugi“, – paaiškino G.Liubinas.

Specialistas pastebėjo, kad žmonės į sužeistus paukščius reaguoja gana emocingai. Tačiaugamta taip sutvarkyta, kad išlieka tik stipriausieji.

Daugeliu atveju sužeistų gyvūnų nė neverta gelbėti, nes padėti jiems yra neįmanoma.

Pasak pašnekovo, šios gulbės likimas jau veikiausiai nulemtas. Išlipusi į krantą ji tikriausiai bus suėsta plėšrūnų.

Jeigu paukštį paimtų gyvūnų priežiūros tarnybos, jis greičiausiai būtų užmigdytas, nes operuoti gulbę nelabai yra prasmės.

Gulbės sparno kaulai yra plonyčiai, juos sugydyti labai sunku – gali prireikti sudėtingos operacijos, o gijimo procesas ilgai užtruktų. Sužeistą sparną veikiausiai netgi tektų amputuoti.

Po to paukštis vis tiek nesugebėtų skraidyti ir išgyventi pajėgtų nebent jeigu ją savo sodyboje priglaustų geros valios žmonės. Bet tada paukštis būtų visiškai priklausomas nuo savo globėjų. Kitu atveju jai grėstų tapti plėšrūnų grobiu.

Petrašiūnuose – lapių puotos

Kaip susižeidė gulbė, sužinoti nepavyks. Priežasčių, anot G.Liubino, gali būti įvairių.

Dažniausiai gulbės susižeidžia, kai per žemai nusileidžia prie kelio ir jas partrenkia automobiliai. Labai panašu, kad taip atsitiko ir šiai nelaimėlei, nes netoliese yra judrus kelias.

Kartais gulbės susižaloja ir atsitrenkusios į elektros laidus. Kaip tik tokia vieta yra Kaune, Petrašiūnuose. Pasak kauniečių, čia paukščiai taip dažnai susižaloja, kad vietos lapės čia puotauja nuolatos.

Gulbes gali sužaloti ir jas užpuolę plėšrūnai. Dažniau taip nutinka jauniems paukščiams. Suaugusios gulbės yra labiau patyrusios, todėl apdairesnės.

Paukščiukų geriau nesinešti

Į gyvūnų globėjus dėl paukščių žmonės kreipiasi neretai.

G.Liubinas teigė, kad pavasarį padaugėja sunerimusių gyventojų pranešimų dėl kelyje sutiktų dančiasnapių jauniklių, kurių motina tuo metu yra nuošalyje. Žmonės bijo, kad į antis panašius paukščiukus nutrenks automobiliai.

Ypač daug pranešimų pavasarį gyvūnų globėjai sulaukia ir dėl iš lizdo iškritusių jauniklių.

G.Liubinas įspėjo – nereikia skubėti šių krituolių neštis namo. Geriau pabandyti įkelti atgal į lizdą. Jeigu jo nepavyksta pasiekti, galima žemiau susukti dirbtinį, arba padėti paukščiuką į kokią kitą saugesnę vietą.

Jaunikliai paprastai iš lizdo iškrenta, besimokydami skraidyti, bet dažniausiai netoliese būna jų tėvai, kurie atidžiai stebi savo atžalas.

Pasidomėjus, ar galima imti paukščiukus į rankas, G.Liubinas teigė, kad taip. Paukščių nuo palikuonių neatbaido žmogaus rankų kvapas.

Tačiau neštis jų į namus nereikėtų, nes neradę jauniklio sparnuočiai nuspręs, kad jis jau žuvo ir atžalos nebeieškos, o nunešus atgal nebepriims.

Nerimauja ir dėl gandrų

Labai dažnai žmonės į gamtosaugininkus kreipiasi ir dėl gandrų.

Šie neretai įsipainioja į savo lizdus, jei susisuka juos iš šiukšlių, o besimokantys skristi jaunikliai gana dažnai iškrenta iš lizdo.

Rudenį padaugėja sunerimusių žmonių skambučių dėl to, kad gandrai neišskrido į šiltuosius kraštus.

Kur kreiptis?

Kad ir kas būtų paukščiui ar kitam laukiniam gyvūnui atsitikę, jeigu nežinote kaip su juo elgtis, verčiau pasikonsultuokite su specialistais. Jie patars, kaip jiems būtų galima padėti.

Susidūrę su sužeistu laukiniu gyvūnu galite skambinti Gyvūnų globėjų asociacijai telefonu 8 655 70058.

Skambinti galima pirmadieniais-penktadieniais nuo 10 iki 19 val., šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 10 iki 18 val.