Bjaurūs, tačiau gali išgelbėti gyvybę: kuo naudingi tarakonai?

Havanoje vietinis ryškiai žalias kubietiškas bananinis tarakonas dažnai yra laikomas kaip naminis gyvūnas. Be to, tarakonai yra svarbi kubiečių folkloro dalis. Viena istorija pasakoja apie gražuolę tarakonę Martiną, kuri mėgina savo kavalierių kantrybę juos erzindama.

„Apliek jų batus kava, kad pamatytum jų reakciją, – Martinai pataria išmintinga jos močiutė. – Labai svarbu žinoti, kaip tavo būsimas vyras elgiasi supykęs. Kavos testas niekada neapvilia“ Martinai apliejus jų batus kava, turtingi kavalieriai parodė tikrąjį savo veidą. O malonus ir švelnus, bet neturtingas vaikinas išmėginimą išlaikė, ir jie gyveno ilgai ir laimingai.

Protingas ir gražus nėra tie žodžiai, kurie yra vartojami kalbant apie tarakonus, tačiau prasta jų reputacija ne visuomet yra pagrįsta. Tik keturios iš puspenkto tūkstančio tarakonų rūšių yra laikomos kenkėjiškomis. Dauguma tarakonų negyvena šalia žmonių namų ir atlieka gyvybiškai svarbų ekologinį vaidmenį: jie ėda viską, kas yra negyva ir pūna. Kai kurioms tarakonų rūšims būdingos įspūdingos spalvos ir raštai.

Kai kurie tarakonai yra labai socialūs ir perduoda vieni kitiems informaciją apie maistą ir gyvenamąją vietą. Kiti yra vienišiai. Kai kurie gyvena poromis ir augina palikuonis. Jie gali skleisti įvairius garsus, kad prisiviliotų sau porą. Ir jie taip pat yra itin ištvermingi ir gali ištisus mėnesius išgyventi gaudami tik nedidelį kiekį maisto. Pavyzdžiui, „eublaberus posticus“ rūšies tarakonai gali vien tik gerdami vandenį išgyventi vienerius metus.

Sunkiausias „subterranean rhinoceros“ tarakonas sveria 35 gramus ir yra aštuonių centimetrų ilgio. Tokie tarakonai gyvena Australijoje. O vieni mažiausių tarakonų gyvena Europoje ir Šiaurės Amerikoje, tai parazitinis vokiškasis (rudasis) tarakonas, kurio ilgis būna kiek daugiau nei vienas centimetras.

Tačiau mokslininkų tarakonai negąsdina, o labai domina ir įkvėpia. Tai, kaip tarakonai juda, 1999 metais įkvėpė Berkley'je veikiančio Kalifornijos universiteto profesorių Robertą Fullą sukonstruoti šešiakojį robotą, kurs juda greičiau ir paprasčiau už kitus.

2014 metais mokslininkas paaiškino, kad spyruokliuojančios tarakonų kojos, apvalus kūnas ir lankstus egzoskeletas (išorinis skeletas) leidžia jiems judėti sudėtingomis sąlygomis ir jaustis labai stabiliai.

Tarakonų kojos taip pat įkvėpia mokslininkus sukurti naujos kartos kojų ir rankų protezus žmonėms. Tokius protezus kuria Harvardo universiteto Biorobotikos laboratorijoje dirbantis Robertas D. Howe'as.

Mokslininkai taip pat atlieka bandymus, kurių metu implantuoja tarakonams ant nugaros mažyčius kompiuterius, ir siųsdami žinutes į tą kompiuterį mokslininkai gali valdyti tarakoną, kad šis patektų į vietas, į kurias žmonės negali patekti. Manoma, kad tokie valdomi tarakonai gali būti siunčiami į mažiausius plyšius sugriuvus pastatui ar sutrikus kanalizacijos darbui, kai reikia surinkti informacijos.

Tarakonai taip pat yra ir medicininių tyrimų objektas. Mokslininkus jau seniai stebina tai, kad tarakonai gyvena labai nešvarioje aplinkoje, tačiau nesuserga. Pasirodo, kad jie patys gamina labai galingus antibiotikus. Būtent tai gali padėti mokslininkams sukurti naujų vaistų kovoti su įvairiomis infekcijomis, atsparioms vaistams.

Verta paminėti, kad tarakonų naudojimas medicinoje nėra jau didelė naujovė. 19-ajame amžiuje žurnalistas ir rašytojas Lafcadio Hearnas keliavo po pietines JAV valstijas ir pastebėjo, kad „nuo stabligės buvo naudojama tarakonų arbata. Nežinau, kiek tarakonų reikia vienam puodeliui arbatos pagaminti, tačiau Naujajame Orleane žmonės labai tiki šiuo gydymo būdu“.

Šiais laikais Kinijoje iš maltų tarakonų pagamintu kremu gydomi nudegimai, o tarakonų sirupo duodama pacientams, kurie skundžiasi gastroenteritu. Šioje šalyje tarakonai yra ir valgomi: amerikietiški tarakonai yra tikras delikatesas. Pasaulyje augant gyventojų skaičiui ir didėjant baltyminio maisto poreikiui, manoma, kad ateityje tarakonai gali tapti puikiu tokio maisto šaltiniu.