Po stipraus lietaus Gedimino kalnui žada tragišką baigtį

Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Čyžienė teigė, kad po gausesnio lietaus gali įvykti ir blogiausias scenarijus. Anot jos, dauguma specialistų tikina, kad slenka tik paviršinis sluoksnis. Kiti – tuo abejoja, mat nežinia, kad vyksta kalno viduje. 

Paskutinėmis kovo mėnesio dienomis Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) parengė specialią geologinių tyrimų programą, kai dėl smarkaus lietaus ir staigaus atlydžio ėmė sparčiai slinkti ir deformuotis kalno paviršius.

Su fotografu apsilankę ant Gedimino kalno ir į jį pakilę keltuvu, įsitikinome, kad situacija iš tiesų siaubinga. Visas šlaitas sutrūkinėjęs, paviršius – susiraukšlėjęs, o nusmukęs gruntas jau netrukus versis per muziejaus sieną.

Blogiausia tai, kad į kalno šlaitą sukalti specialūs poliai tinkamai nelaiko grunto paviršiaus.

Specialistai jau pripažino, kad jei nieko nebus daroma, šlaitų būklė toliau blogės, kalno deformacijos procesus stabdyti bus vis sunkiau, brangiau, o kartais net nebeįmanoma.

Kuria darbo grupes

„Bus atlikti tyrimai, tuomet sutvirtinimo darbai ir vykdoma kalno priežiūra“, – sakė J.Čyžiene. Tačiau kol kas jokių realių darbų nepradėta, nors kilti keltuvu, atrodo, jau tampa pavojinga.

Jos teigimu, šiuo metu kuriama komisija ir specialistai nuspręs, kokie darbai bus vykdomi.

Paklausta, ar ne per daug rizikuojama tik kuriant „darbo grupes ir komisijas“, o ne tuoj pat imantis realių kalno tvirtinimo darbų, J.Čyžienė suskubo patvirtinti, kad sutvirtinimo darbai daromi ir kalnas stebimas.

Tačiau realybė kitokia. Važiuojant keltuvu ar prisiartinus prie šlaito krašto matyti, kaip slenkantis gruntas tuos pačius sutvirtinimo kuolus jau išvartė.

Tetrūksta galingesnio lietaus?

Pasak J.Čyžienės, nežinia, kas galėjo paspartinti kalno griūtį. Tačiau žmonių kalbos, kad šlaito slinkimo priežastis – iškirsti medžiai, iš piršto laužta. „Šis kalnas medžiais apsodintas buvo tik kelis dešimtmečius. Iki tol ten jokie medžiai neaugo ir tas kalnas negriuvo. Be to, augę medžiai nuo stipraus vėjo svyruodavo, todėl jų šaknys kaip tik destabilizuodavo šlaitą“, – tikino pašnekovė.

Kaip tik šį savaitgalį sinoptikai prognozuoja intensyvų lietų. Pasiteiravus, ar toks meteorologinis reiškinys nebus katastrofiškas jau ir taip tragiškos būklės kalnui, J.Čyžienė tikino, kad „visko gali būti“. Ir jei taip įvyks, greičiausiai grius ir apsauginė siena.

Tačiau Gedimino kalno papėdėje esančio Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė sakė, kad kalno šlaito griūties lietus neturėtų paspartinti: „Lijo jau ne vieną kartą, ir šlapdribos buvo, tačiau ne lietus tą nuslinkimą paspartino.“

Kalno rekonstrukcijos darbai – vasarą

Artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas kalno tvarkymo darbams. „Kai paaiškės konkurso laimėtojas, realūs darbai bus pradėti. Tai įvyks šią vasarą, kai gruntas bus išdžiuvęs. Bus bandoma stabilizuoti situaciją“, – teigė direktorė.

B.Kulnytė aiškino, kad dėl šios griūties vieno kalto nėra. Anot jos, kalnas „judinamas“ nuo pat XX a. vidurio.

„Vokiečiai tunelius kasė, vėliau kažkas statė betonines konstrukcijas, tų darbų nepabaigė. Buvo įrengtas keltuvas, tuomet statė Valdovų rūmus. Juk medžius kirto tada, kai kalnas jau buvo pradėjęs smukti. Tad šlaito slinkimas – neatsakingos žmogaus veiklos padarinys“, – tikino ji ir pridūrė, kad nuošliaužos jau formavosi dar ir medžiams stovint.

Kalbos, kad šlaito griūtis kilo dėl iškirstų medžių, iš piršto laužtos, B.Kulnytė pasiūlė pasižiūrėti į tą šlaitą ir įsitikinti, kad šiaurinėje kalno pusėje medžių praktiškai nebuvo, o visi likę kelmai – kituose kalno šlaituose.

Keltuvo nestabdys

Pasiteiravus, ar nevertėtų sustabdyti keltuvo, B.Kulnytė teigė, kad jis jau buvo sustabdytas, kad būtų atlikti tyrimai. „Išmatuotas vibracijos lygis ir specialistai patvirtino, kad keltuvu naudotis nėra pavojinga“, – sakė direktorė.

Speciali Kultūros ministerijos komisija avarinės grėsmės požymių ant Gedimino kalno nustatė dar prieš kelerius metus, tačiau institucijos iki šiol tik viena kitai permeta atsakomybę, kas turi rūpintis, kad kada nors žemyn nenučiuožtų ir pati Gedimino pilis.

Tad jei artimiausiu metu nebus pradėti darbai, balandžio 1-osios pokštas netrukus taps realybe.