Filosofija ir požiūris į pasaulį
.


Kraštutinių dešiniųjų tinklaraštininkas Curtis Yarvinas (dar žinomas savo pseudonimu Mencius Moldbug), filosofinio judėjimo „Dark Enlightenment“ įkūrėjas, tapo įtakinga JAV politikos figūra. Jo idėjos ypač didelę įtaką daro JAV viceprezidentui Jay Dee Vance.


Trumpo domėjimasis Kanada, Grenlandija ir Panama stulbinamai primena Rusijos požiūrį į savo „artimąjį užsienį“, rašo 𝐵𝑙𝑜𝑜𝑚𝑏𝑒𝑟𝑔 apžvalgininkas Marcas Champion


Mokslininkams pavyko „prikelti“ negyvas smegenų ląsteles, o tada jie nusprendė pabandyti sugrąžinti į gyvenimą ir visą organą.


Mokslininkai mano, kad žemiečiai nėra pasirengę potencialiems kontaktams su nežemiškomis civilizacijomis, todėl turi būti sukurtas oficialus protokolas, kaip atsakyti į ateivių žinią.


Raktas į mūsų civilizacijos nemirtingumą yra saugomas pačiuose įrenginiuose, kurie jau įžengė į tarpžvaigždinę erdvę.


Per visą istoriją žmonių tikėjimas ir jų prisirišimas prie religinių institucijų nuolat kito. Tai kas mūsų laukia toliau? Kokie bus rytdienos dievai, kuriuos garbinsime ir prašysime jų malonės?


Evoliucijos mokslas rodo, kad žmonija vienokiu ar kitokiu pavidalu egzistuoja jau apie du milijonus metų ar ilgiau. Homo sapiens yra palyginus nauja rūšis. Bet taip pat buvo daug kitų žmonių rūšių, ir su kai kuriomis iš jų mes kryžminomės. Tad neišvengiamai kyla klausimas – nuo kada ilgoje evoliucijos istorijoje galime pretenduoti į žmogaus statusą? Ar šimpanzės yra žmonės? Ar australopitekai galėtų turėti pomirtinį gyvenimą? Kokias pasekmes tai turi mūsų požiūriui į teises ir religiją?


Nuo visiško branduolinio karo iki milžiniško asteroido smūgio – nesunku įsivaizduoti, kaip žmonijos era Žemėje gali staiga baigtis. Tačiau darant prielaidą, kad yra išgyvenusiųjų, kiek žmonių reikėtų, kad mūsų rūšis išliktų?


Žvelgdami į žvaigždynus ko gero susimastote, kokia didelė ir sudėtinga yra visata. Tačiau kaip tokioje visatoje atsirado vietos tokiems kaip mes? Juk ji galėjo nebūti mums tokia draugiška.


Incestas gali būti gera idėja, bet tik labai tolimos jūsų giminės požiūriu.
Pagrindinė gyvenimo problema – paveldimumo ir laisvos valios tarpusavio santykis ir poveikis. Kitaip sakant, kas


Sunkiausias klausimas yra, kaip smegenys sukuria subjektyvią patirtį. Matematikai mano galį padėti, tačiau pirmų tokių bandymų išvados pribloškia


Dirbdami kartu DI ir žmonės atranda geresnius pasaulio problemų sprendimus, kurie prasprūstų, dirbant atskirai. Drauge jie pakeis patį mąstymo procesą


Kur bepasisuktumėte, pasaulis keičiasi. Dėl beprotiško mokslo pažangos greičio netgi tampa nebeaišku, kuo apsiriboja sąvoka „žmogus“, – rašo „Science Alert“.