Tikri rykliai augalų pasaulyje: kaip žmones žudo pavojingiausias medis pasaulyje

Kai Ameriką užkariavę ispanai pirmą kartą atrado hippomane mancinella, pavadino jį „arbol de la muerte“. Išvertus iš ispanų – „mirties medžiu“. Vien jį palietus galima patirti sunkių nudegimų, tačiau didžiausias pavojus slypi vaisiuose. Suvalgęs saldžiai kvepiantį vaisių žmogus ima stipriai vemti, viduriuoti, jį gali ištikti traukuliai.

Radiologė Nicola Strickland rašė apie „mirties obuolį“, kai su juo susidūrė atostogų Tobage metu. Ji kartu su drauge vaisių palaikė krabų obuoliu ir jo atsikando.

Po keletos akimirkų aštrumas perėjo į deginimą, o po kelių minučių tapo sunku kvėpuoti, nes sutino kvėpavimo takai. Tuo pat metu nuodai ėmė plūsti į limfmazgius, dėl ko pradėjo skaudėti kaklą. Laimei, N.Strickland ir jos draugė išgyveno, nes atsikando labai mažą vaisiaus kąsnį.

Vaisiuje yra daugybė rūšių toksinų, tačiau manoma, kad pavojingiausia – organinė medžiaga forbolis, kurios galima rasti beveik kiekvienoje medžio dalyje, nuo žievės iki sulos.

Pasakojama, kad Karibų gentys medžio sulą naudodavo kaip kankinimo priemonę. Pririšę kankinamąjį prie medžio, jie laukdavo, kol prasidės lietus. Jis nuplaudavo vandenyje gerai tirpstančią sulą tiesiai ant kankinamojo kūno. O joje tiek daug toksinų, kad kontaktas su oda sukelia deginimą, sudirginta oda pasidengia pūslėmis.

Daug kas gal pasakytų, kad šį medį reikia sudeginti? Deja, tai geruoju irgi nesibaigtų. Padegus medį kylantys dūmai degina akis ir netgi gali sukelti laikiną aklumą.

Nepaisant viso to, ant mirties medžio šakų dažnai mėgsta įsitaisyti iguanos, kurios dar ir minta jo vaisiais. Taigi bent kažkam jis pavojaus nekelia.