Samanos
.


Samanos įrodė atsparumą -80 ℃ šalčiui, gebėjimą toleruoti vandens nebuvimą ir net greitesnį augimą veikiant mažoms radiacijos dozėms.


Tai paaiškina, kodėl daugelis įtvirtinimų, esančių labiausiai apleistuose Kinijos regionuose, jau sugriuvo, o kitos sienos dalys išliko iki šių dienų.


Daugmaž 1550-1850 m. visą Arkties regioną uždengė supermasyvūs ledynai, o vadinamasis Ašaros ledynas (angl. Teardrop glacier) savo lediniu liežuviu uždengė dabar Kanadai priklausančią Elesmero salą – ir „prarijo“ nedidelį samanų kuokštą.


Gyvųjų iškasenų – organizmų, primenančių labai senų laikų protėvius, – nėra itin daug, bet jų galima rasti ir Lietuvoje, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Pavyzdžiui, pasakoja jis, gyvosiomis iškasenomis vadinamos ir samanos – augalai, kurie apskritai vieni pirmųjų išlipo iš vandens į sausumą, ir laumžirgis – vienas seniausių vabzdžių, skraidęs tuose miškuose, kur augo milžiniški asiūkliai.


Abiejų ašigalių ekosistema sparčiai keičiasi, praneša scientificamerican.com. Mokslininkai rado dideles teritorijas, padengtas samanomis. Netolimoje ateityje Šiaurės ašigalis bus kur kas žalesnis, nei yra dabar.


Mokslininkai ilgą laiką laužė galvas, iš kur Žemėje atsirado pakankamai deguonies gyvūnams ir žmonėms, o šią savaitę paskelbta, jog dabar manoma, kad visa tai prasidėjo nuo samanų.


Įprasta manyti, kad naujai gyvybei užsimegzti reikalingas apvaisinimas, kuriame dalyvauja dviejų skirtingų tipų lytinės ląstelės, žinomos kaip kiaušialąstė ir spermatozoidas.
|
||