Po Antarktidos ledynais aptikta nežemiška gyvybės forma

15 mln. metų amžiaus paslaptis

Didžiausias Antarktidoje poledinis vandens telkinys Vostokas, kuriame daugiau negu 6,1 tūkst. kubinių kilometrų vandens, glūdi po 4 km ledo sluoksniu. Mokslininkai mano, kad ežerą paslėpusio ledyno amžius yra apie 20 tūkst. metų, o pats ežeras nuo aplinkinio pasaulio izoliuotas apie 15 mln. metų.

Jo vandens paviršiaus temperatūra yra minus du trys laipsniai Celsijaus – gėlas vanduo neužšąla, nes ten susidaręs slėgis 400 kartų viršija atmosferos slėgį. Manoma, kad ežero dugne esantys geoterminiai šaltiniai vandenį dar pašildo, todėl ten susidaro palankios sąlygos daugintis mikroorganizmams. Ypač žinant, kad ištirpusio deguonies šio ežero vandenyje yra bent 100 kartų daugiau negu, pavyzdžiui, Platelių ežere.

Dar 1989 m. sovietų, JAV ir Prancūzijos mokslininkai virš ežero įkurtoje tyrimų stotyje „Vostok“ pradėjo eksploatuoti gręžinį 5G-1. Įveikęs 3767,57 m ledo, ežero paviršių gręžinys pasiekė 2015 m.

„Prišalusiame prie grąžto ledo sluoksnyje aptikome mums visiškai nežinomą bakteriją, kurią pavadinome „w123-10“, – pasakojo Sankt Peterburgo (Rusija) Boriso Konstantinovo branduolinės fizikos instituto krioastrobiologijos laboratorijos vadovas, genetikas Sergėjus Bulatas.

Būtent jo vadovaujama mokslininkų grupė ieško nežinomų nežemiškos gyvybės formų polediniame Vostoko ežere, užsiima meteorituose bei Antarktidoje aptiktose mikroskopinėse kometų dulkėse randamų aminorūgščių ir azoto junginių identifikavimu. Nežinomus organizmus S.Bulato grupė mėgina nustatyti molekulinės filogenetikos metodu.

Sutvėrimas „w123-10“ tapo galimai antra bakterija, kuri buvo aptikta atliekant Vostoko ežero gręžimo darbus. Pirmąją Rusijos ir Prancūzijos mokslininkai atrado dar 2004 m. lede, 3561 ir 3607 m gyliuose. Toji termofilinė beta-protobakterija Hydrogenophilaceae thermoluteolus patogiai gali gyvuoti ir 50 laipsnių šaltyje.

Buvo ir daugiau pranešimų apie Antarktidos ledynuose aptiktus nežinomų gyvybės formų DNR ir RNR pavyzdžius, kai kurie neva net įrodo, kad ežere po ledu gyvena daugialąsčiai gyvūnai. Tačiau mokslininkai mano, kad kol kas tai tėra spėlionės, o daugelis keistų pavyzdžių neįveikė taršos filtro – pasirodė bakterijomis, kurias užnešė patys tyrėjai ar jų naudojama įranga.

Gali gyventi ne tik Žemėje Jei gauti pavyzdžiai yra tikri ir Vostoko ežere išties gyvena bakterijos, nenuostabu, kad jos visai kitokios negu visos kitos žemiškos gyvybės formos – gyvybė absoliučioje poledinėje tamsoje, vandenyje, kur daug ištirpusio deguonies, vystosi išties kosminėmis sąlygomis. Labai panašių yra Jupiterio palydovų Ganimedo, Kalistos ir Europos bei Saturno palydovų Dionės ir Encelado polediniuose vandenynuose, taip pat Marso poliuose.

Pavyzdžiui, Encelade 30–40 km gylyje po ledu yra vandenynas, kurio vanduo dėl seisminio aktyvumo kai kur įkaista iki 90 laipsnių Celsijaus. Vandenyno vanduo sūrus ir šarmingas (pH siekia 12), jame daug sodos, vadinasi, vyksta cheminės reakcijos, kurių metu išsiskiria daug anglies dvideginio bei vandenilio. Žuvims gyventi gal ir netiktų, o tokioms bakterijoms, kokios aptiktos Vostoko ežere, – pats tas.

Beje, turime vilties sulaukti praktinio įrodymo, ar nežinomos bakterijos Antarktidoje yra iš Jupiterio palydovų. 2020 m. planuojama speciali NASA bei Europos kosminių tyrimų agentūros misija, kurios užduotis bus ieškoti gyvybės Jupiterio palydove Europa. Tiesa, ledynų automatinis zondas negręš – tirs pavyzdžius, kuriuos išspjauna į paviršių poledinio vandenyno geizeriai.