Vilpišys
.


Jau senokai internete sklando gandai, kad kates renkasi ne jų šeimininkai – tai katės renkasi juos. Pasirodo, šis juokelis yra tiesa ir šis procesas vyksta jau 12 tūkst. metų.


<i>Šią savaitę internete ėmė populiarėti vaizdeliai, kai katės smarkiai išsigąsta ir iš baimės stipriai pašoka, netikėtai pastebėjusios šalimais gulintį šeimininko padėtą agurką. A


Blogos naujienos kačių mylėtojams – mokslininkai nustatė, kad dažniausiai jų nešiojamas parazitas toksoplazma (lot. Toxoplasma gondii) gali būti siejamas su žmonių psichiniais sutrikimais, labiausiai – šizofrenija.


Katinas – svarbiausias namų gyventojas. Galima sakyti, šventa būtybė. Jis turi tiek pareigų, apie kurias, beje, žmonės dažnai nė nenutuokia.


Nuo tada kai prieš 9500 metų katės pirmą kartą suleido savo aštrius nagelius žmogui į koją, prasidėjo nepakartojama žmonių meilės katėms istorija. Šiuo metu priskaičiuojama, kad pasaulyje kiekvienam šuniui tenka net po 3 kates, tad šių pūkuotų padarėlių populiacijos pranašumas – akivaizdus, tačiau mes vis dar daug ko apie jas nežinome. Vienas svarbiausių klausimų – ką gi pūstauodegės murklės galvoja apie savo šeimininkus?


Išnagrinėję 1,3 mln. žmonių sveikatos įrašų per dešimtį metų mokslininkai nustatė keistą ligi šiol neregėtą ryšį tarp kačių įkandimų ir depresija sergančių žmonių, rašo popsci.com.


Gyvūnų elgesio ekspertai parengė gidą, padėsiantį kačių mėgėjams suprasti, ko nori jų gyvūnėliai, rašo „The Telegraph“.


Iki šiol manyta, kad žinduoliai, šviesos kiekį, pasiekiantį tinklainę, reguliuoja nerviniais signalais, keliaujančiais tarp akių, vyzdžio ir smegenų. Bet dabar King-Wai Yau su kolegomis iš Džono Hopkinso universiteto Baltimorėje (Merilendo valstija) atrado, kad gyvūnų, aktyvių naktį, temstant ar auštant – pavyzdžiui, kačių, šunų, žiurkėnų – izoliuoti akių obuoliai ir toliau reaguoja į šviesą.


Internete iš naujo pasklido vaizdai, kuriuose matyti katinas, atkakliai bandantis atgaivinti žuvusią katę.


Nors visuomenė nerimauja dėl pavojų paukščiams keliančių vėjo turbinų, naujas tyrimas rodo, kad daug didesnę grėsmę sparnuočiams kelia katės.


Mokslininkai išsprendė subtilią biomechanikos lygtį ir teigia turintys atsakymą, kodėl katės taip elegantiškai ir grakščiai laka skysčius. Jie pastebėjo, kad katės naudoja savo liežuvius subtiliai, nepažeisdamos skysčio paviršiaus.


Kačių savininkai tai jau galėjo įtarti – jų augintiniai atrado ir naudojasi būdu, kaip manipuliuoti žmonėmis.


JAV mokslininkai genų inžinerijos būdu išvedė dar vieną katiną, kuris, tamsoje apšviestas ultravioletinių spindulių lempa, švyti žalia spalva.


Šios mielos, baltos ir pūkuotos katės yra išaugintos klonavimo būdu. Jos taip pat yra pirmosios katės, klonuotos su modifikuotu fluorescencines savybes lemiančio baltymo genu - tamsoje jas apšvietus ultravioletine šviesa, gyvūnėliai švyti. Eksperimentą atlikę Gyeongsang Nacionalinio Universiteto (Pietų Korėja) mokslininkai tikisi, jog tokio tipo tyrimai padės sukurti vaistus žmogaus genetinėms ligoms gydyti.
|
||