Pirmasis toks radinys per visą mokslo istoriją: gintare įstrigusi dinozauro uodega (Foto)

Nors atskirų dinozaurų eros plunksnų gintare jau buvo rasta ir anksčiau, o plunksnuotų dinozaurų įrodymai išlikę fosiliniuose atspauduose, tai – pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko tiesiogiai susieti gerai išlikusia plunksnas su dinozauru, ir taip geriau suprasti dinozaurų plunksnų vystymąsi ir struktūrą.

Iškalbinga uodega

Pusiau skaidrus Kreidos periodo gintaro, forma ir dydžiu primenančio džiovintą abrikosą, pavyzdyje užfiksuotas vienas iš ankstyviausių skraidančių paukščių ir dinozaurų plunksnų diferencijavimosi momentų.

Gintaro gabaliuke yra 3 cm ilgio atauga, padengta švelniomis, riešuto rudumo plunksnomis, su pilkšvu ar baltu povilniu.

KT skenais ir mikroskopine bandinio analize aptikti 8 slanksteliai iš vidurio ar galo ilgos, plonos uodegos, kurią galėjo sudaryti daugiau nei 25 slanksteliai.

„Jei kada ruošėte kalakutą, kaulinę uodegos ataugą tikriausiai esate matę,“ sako tyrimo bendraautorius Ryan McKellar, kuruojantis bestuburių paleontologiją Karališkajame Saskačevano muziejuje Kanadoje.

Šių metų birželį tos pačios tyrėjų komandos pranešime Kreidos eros paukščių sparnai, gintare išlikusios plunksnos stulbinamai primena dabartines skraidančių paukščių plunksnas.

Šiame tyrime daroma išvada, kad jei tokio tipo plunksnos dengė visą dinozauro uodegą, jis „veikiausiai nebūtų galėjęs skraidyti.“ Tokios pluksnos galėjo atlikti signalinę ar termoreguliacinę funkciją, sako McKellaris.

Galbūt galime rasti ir visą dinozaurą.

Lida Xing

Silpnai išvystytos uodegos plunksnos rodo, kad šis kreidos periodo uodegos savininkas stovėjo arčiau terapodų dinozaurų evoliucinio medžio šaknų.

Skirtas juvelyrikai, bet sužibėjo kitur

Gintaro pavyzdys – formaliai vadinamas DIP-V-15103, o draugams – „Eva“ paleobotanikės Eva Koppelhus , bendraautoriaus Philip Currie žmonos garbei — rastas Hukawng slėnio kasyklose Kachin valstijoje, Myanmaro šiaurėje. Gintare iš šio regiono yra, ko gero didžiausia kreidos periodo gyvūnų ir augalų įvairovė.

Tai buvo vienas iš keliolikos gintaro pavyzdžių su reikšmingais inkliuzais, kuriuos Xing ir jo tyrėjų komanda rado 2015 metais garsiame gintaro turguje Myitkyina mieste, Kachin valstijos sostinėje. Poroje kitų pavyzdžių buvo dinozaurų eros paukščių sparnų, apie kuriuos straipsnis publikuotas šią vasarą.

Dauguma Birmos gintaro naudojama juvelyrikai ir drožiniams, ir „Eva“ jau buvo pradėta formuoti, kai tyrėjai jį aptiko.

Tačiau apdorojimas išėjo į gera: matėsi „gražus uodegos skerspjūvis“ per kurį mokslininkai galėjo ištirti cheminę jos sudėtį, pažymi McKellaras.

Šis tyrimas parodė II oksidacijos laipsnio geležį, kraujo hemoglobino irimo produktą iš dinozauro minkštųjų audinių.

„Faktas, kad [geležies] tebėra, teikia daug vilčių būsimomis cheminėmis analizėmis išgauti informaciją apie tokius dalykus, kaip pigmentacija ar netgi išsiaiškinti keratino sudėtį,“ sako McKellar. „Gal ne iš konkrečiai šio bandinio, bet iš kitų [pavyzdžių].“

Tuo tarpu Xing tiki, kad „artėjanti pabaiga“ dešimtmetį trunkančio konflikto tarp Myanmaro valdžios ir Kachino Nepriklausomybės armijos, kontroliuojančios Hukawng slėnį, leis mokslininkams paprasčiau pasiekti gintaro kasyklas ir aptikti daugiau nuostabių radinių.

„Gal netgi galėtume rasti visą dinozaurą,“ svarsto jis gan užtikrintai.

Kristin Romey
news.nationalgeographic.com