Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Įdomu ir tai, jog didesnę įtaką vartotojų apsisprendimui daro taip vadinama subjektyvi informacija, tai, ką vartotojai mano žiną apie genetiškai modifikuotą maistą. Tuo tarpu objektyvi informacija – mokslinių tyrimų duomenys, produktų aprašai, kita atvirai publikuojama faktinė informacija – apsisprendimą už ar prieš GMO lemia daug mažiau. Žinoma, įtakos turi ir tai, ar gaunama informacija atrodo patikima. Tyrimas parodė, jog ir čia vyrauja išankstinės nuostatos. Visame pasaulyje vartotojai daugiau pasitiki tų organizacijų informacija, kurios, jų manymu, suinteresuotos ginti jų sveikatą bei saugoti gamtą. Todėl daugiau pasitikėjimo sulaukia vartotojų apsaugos bei aplinkos apsaugos organizacijos, gydytojai bei mokslininkai. Biotechnologijų kompanijomis ir valdžios institucijomis pasitikima mažiau, nors jie dažnai ir yra pirminiai informacijos apie GMO skleidėjai, jų saugumo bei naujų produktų įvedimo į rinką klausimais. Daug įtakos turi ir kiti produktai esantys rinkoje. Pavyzdžiui, organinių produktų linijos daro neigiamą įtaką vartotojų požiūriui į GMO, nors pati „organinių produktų“ sąvoka taip pat dažnai apipinta asmeniniais įsitikinimais bei nuomonėmis. Mokslininkų teigimu, tai, jog už organinius produktus kai kurie vartotojai yra pasiryžę sumokėti gana didelį antkainį, automatiškai kuria įspūdį, jog pigesni maisto produktai su GMO – prastesni ir net žalingi sveikatai. Vis dėl to, šis dažnas vartotojų įsitikinimas yra klaidinantis, visų pirma dėl to, jog GMO lygiavertiškumas „natūraliems“ produktams bei jų saugumas prieš sertifikuojant visada turi būti įrodytas laboratorijoje. Svarbu ir tai, jog GMO turintys maisto produktai dažnai yra pigesni būtent dėl to, jog juos išauginti reikia mažiau resursų (pvz., nereikia naudoti pesticidų). Tai – vienas didžiausių GMO privalumų, svarbių, pasaulyje nenumaldomai augant žmonių populiacijai. Ką iš tikrųjų mokslininkai žino apie GMO naudą ir žalą?Tai, ar vartotojų baimės ir lūkesčiai GMO klausimu yra pagrįsti, taip pat nuolat atsiduria mokslininkų akiratyje. Nemažai duomenų apie individualių GMO produktų saugumą bei naudą nėra atvirai skelbiami – tyrimai atliekami pačiose biotechnologijų kompanijose, o rezultatai perduodami tiesiai sertifikuojančioms agentūroms. Tačiau dalis šių duomenų publikuojami svarbiuose moksliniuose žurnaluose, kur juos įvertina ir dažnai eksperimentus pakartoja nešališki mokslininkai. 2011 m. atliktas apžvalginis tyrimas parodė, jog mokslinių straipsnių apie GMO turinčius produktus sparčiai daugėja. Dauguma šių tyrimų prieina vieningų išvadų apie konkrečių GMO saugumą ir maistingumą, nors pasitaiko ir prieštaringų tyrimų, bei siūlymų iš naujo vertinti jau sertifikuotų produktų saugumą. Pavyzdžiui, taip nutiko su MON 863 kukurūzais, turinčiais atsparumą vienam iš pagrindinių kukurūzų kenkėjų suteikiantį geną. Nors iki sertifikavimo gamintojų buvo prašyta pateikti išsamius saugumo duomenis, pakartotiniai tyrimai laboratorijoje parodė, jog pelės, šeriamos šiais kukurūzais, priauga šiek tiek svorio; aptikta ir ženklų, jog neigiamai veikiamos kepenys ir inkstai. Tačiau galiausiai įvertinta, jog šie trumpo tyrimo (90 dienų) rezultatai negali atskleisti, ar požymiai tikrai sukeliami pačių GM kukurūzų, ir ar šie turėtų tokį patį ilgalaikį poveikį. Nepaisant to, mokslininkai šį įtarimą sukėlusį GMO tyrinėja toliau. Vis dėlto, iš visų 2011 m. atlikto tyrimo apžvelgtų mokslinių straipsnių, tik šis GMO atvejis buvo susijęs su galima žala organizmui. 6 GMO tyrimai taip pat aptiko šiokių tokių nukrypimų nuo normos, tačiau daugeliu atveju, tyrimus atlikusių mokslininkų teigimu, šie galėjo būti sukelti ir pačios dietos, dažnai dėl to, jog eksperimentiniai gyvūnai buvo priversti vartoti daugiau tiriamojo produkto (pvz., kukurūzų) nei įprasta, ir pan.
Vis dėl to, net 22 GMO buvo pripažinti visiškai saugiais vartoti, ir tiek pat maistingais, kiek nemodifikuotieji. Žinoma, jog tai labai svarbu didinant tiek pačių mokslininkų, tiek plačiosios visuomenės pasitikėjimą genetinės modifikacijos technologijomis, bei jų sertifikavimo mechanizmu. Svarbu paminėti ir tai, jog tyrimai atliekami įvairiais būdais: pasirenkami skirtingi eksperimentiniai organizmai (dažniausiai pelės arba žiurkės), skirtinga tyrimų trukmė (nuo standartinių 90 dienų trukmės eksperimentų, iki 12 ir 24 mėnesių). Daugelis tyrimų siekia nustatyti bendrą poveikį suaugusiam gyvūno organizmui, tačiau kiti tikrina ir specifinius atvejus, pavyzdžiui, poveikį senstančiam organizmui, besivystantiems embrionams ir panašiai. GMO poveikis tiriamas tiek matomų požymių, tiek klinikinių rodmenų lygmenyje, taip pat ląstelių ir molekulių lygmenyje. Žinoma, jog tokių įvairiapusių, nešališkų tyrimų turi daugėti, kad galėtume būti tikri dėl vartojamų produktų saugumo. Tačiau kol kas surinkti moksliniai duomenys kreipia svarstykles GMO naudai. Prie to prisideda ir žinomi GMO privalumai – mažesni gamybos kaštai, didesnė maistinė vertė (pvz., praturtinus paprastus produktus vitaminais), potencialas bioenergijos kūrimui ir kitoms pažangioms technologijoms vystyti. Tai šiuolaikiniam pasauliui ypač aktualu kovojant su aplinkos užterštumu, siekiant pamaitinti augančią populiaciją bei užtikrinti subalansuotą mitybą neturtingose, besivystančiose šalyse, ir t.t. Vis dėl to, tenka pripažinti, jog GMO sėkmei didžiausią įtaką daro pačios visuomenės nusiteikimas naujų technologijų panaudojimo klausimu. Belieka tikėtis, jog vystantis mokslui bei daugėjant patikimos informacijos apie GMO žalą ir naudą, galėsime šias technologijas geriausiai išnaudoti žmonijos ir aplinkos labui. E. M. Ramanauskaitė Šaltiniai: ▲
|