Paaiškėjo paslaptis apie šiurpius garsus Marianų įduboje (Audio)

Naujausias mokslininkų tyrimas rodo, kad vaiduokliškas 3,5 sekundės trunkantis garsas, kurį įrašė autonominis povandeninis zondas Marianų įdubos gelmėse iš tiesų priklauso ūsuotajam banginiui.

Tiesa, kol kas mokslininkai nėra tikri, ką reiškia šis iki šiol negirdėtas „šauksmas“, kurį tikrai galėtų naudoti režisierius Guillermo Del Toro naujoje „Pacific Rift“ kino filmo dalyje.

„Žemų dažnių dejonė yra būdinga ūsuotiesiems banginiams, tačiau pabaigoje suvibruojantis garsas paverčia šį šūksnį ypatingu. Šiandien jau retai aptinkame dar negirdėtus šių žinduolių garsus“, – sako tyrėjų komandos narė Sharon Nieukirk iš Oregono valstijos universiteto.

Šiame banginio skleidžiamame garse yra penki išskirtiniai „atspalviai“ – pradedant panašiu į gyvūno ir baigiant „metaliniu“, tarsi jį skleistų koks didžiulis robotas.

Garso dažnių diapazonas plyti nuo labai žemų (38 hercų) iki aukštų (8000 hercų) – žmogus gali girdėti garsus intervale tarp 20 ir 20 tūkst. hercų.

Sh. Nieukirk su kolegomis negalėjo atpažinti šiame įraše jokių žmogaus veiklos ar geologinių reiškinių sukeltų garsų.

„Įrašytas garsas nepanašus į jokį žmogaus sukurtą šaltinį, pavyzdžiui, laivą ar seismologų naudojamą prietaisą“, – rašoma tyrėjų pranešime.

Mokslininkai taip pat negalėjo surasti atitikmenų tarp geologinių reiškinių garsų, pavyzdžiui, povandeninių žemės drebėjimų ar ledo judėjimo, lietaus ar vėjo sukeltų garsų. Todėl buvo pasilikta prie hipotezės, kad šio šiurpoko garso šaltinis – biologinės kilmės.

Panašus garsas buvo įrašytas ir anksčiau – tarp 2014-ųjų ir 2015-ųjų – Marianų įdubos draustinyje, vienoje didžiausių pasaulyje saugomų jūrinių teritorijų.

Nors mokslininkams šie garsai buvo visai negirdėti, Sh. Nieukirk komandą ant pėdsako užvedė 2001-aisiais prie Australijos Didžiojo Barjerinio Rifo užregistruotas taip pat lyg ne šio pasaulio garsas. Šio lyg iš „Žvaigždžių karų“ kino filmo paimto garso kaltininkas – mažasis ruožuotis, jūrinis žinduolis, tų pačių ūsuotųjų banginių giminaitis. Jis skamba gan panašiai ir taip pat keistai, todėl mokslininkai nusprendė, kad ir Marianų įduboje užfiksuotas garsas yra sukeltas panašios rūšies gyvūno.

Mažieji ruožuočiai priklauso tai pačiai bedančių arba ūsuotųjų banginių klasei ir visų šių gyvūnų bendras bruožas – specialios raginės plokštelės, kurios padeda banginiams nusunkti jūros vandenį, o burnoje palikti planktoną bei smulkias žuvis, kuriomis minta šie gyvūnai.

Mažieji ruožuočiai skleidžia panašius garsus, primenančius tą patį „Žvaigždžių karų“ garsą – naujasis įrašas parodo, kad jų vokaliniai sugebėjimai ir pati „kalba“ yra sudėtingesnė nei mokslininkai manė. Visgi paslapties šydas išlieka – dažniausiai banginiai „šūkčioja“ ir „dejuoja“ poravimosi metu, kas vyksta žiemą.

Tuo tarpu naujasis vaiduokliškas garsas užfiksuotas visais metų laikais. „Jei tai poravimosi šauksmas, kodėl mes jį galime girdėti kiaurus metus? Todėl dabar turėsime nustatyti, kaip dažnai šiuo šūksniu banginiai naudojasi skirtingais metų laikais“, – sako Sh. Nieukirk. Mokslininkų grupė planuoja artimiausiu metu pradėti dar vieną ekspediciją į Marianų įdubos gelmes – juk reikia pagaliau išsiaiškinti, kas skleidžia šį keistą „ateivių“ garsą ir kodėl.