Įdomus projektas: fotografas pavaizdavo pasaulį iš ryklio perspektyvos (Video)

Dabar jis žengė dar vieną žingsnį ir atskleidžia žmogaus ir ryklio santykį, žiūrint iš ryklio perspektyvos.

„Mūsų požiūris į gyvybę yra antropomorfinis. Niekad net nesusimąstome, kad gyvūnai gali žvelgti iš visai kitos perspektyvos. Tik atsižvelgdamas į tai gali tikėtis pakeisti mūsų požiūrį į gyvūnus“, – tikina fotografas.

Fotoaparatu ar filmavimo kamera J.-M. Ghislainas fiksuoja ne tik ryklius. Jį domina šių vandens gyvūnų ir žmogaus tarpusavio santykiai. Čia jam talkina jo gyvenimo partnerė, nardytoja Leina Sato ir netgi jų dukrelė.

Tėvai norėjo, kad šiuos gyvūnus dukra kuo anksčiau pažintų. Pirmas kontaktas įvyko jai dar būnant motinos įsčiose.

„Sonarus turintys banginių šeimos žinduoliai iškart pajunta antros širdies plakimą ir susidomėję atplaukia pabendrauti. Buvo kelios nepaprastos situacijos. Vienas šešių ar septynių metrų ilgio kašalotas, dar visai jaunas, atplaukė prie Leinos ir, sustojęs maždaug per metrą nuo jos pilvo, savo kalba „kalbėjo“ keturias minutes. Jis aiškiai susidomėjo kūdikiu ir perdavė jam kažkokią informaciją“, – patirtimi dalijasi J.-M. Ghislainas.

Jeanas-Marie Ghislaino nuotraukos ir komentaras vaizdo įraše nuo 40:20

Fotografui pavyksta labai artimai pabendrauti su laukiniais gyvūnais jų natūralioje aplinkoje. Nei fotografas, nei jo komanda nejaučia baimės net ir šiurpą keliančiose situacijose, pavyzdžiui, susidūrę su keturių metrų ilgio baltuoju rykliu.

„Mes jį prisiviliojome šviežiai nupjauta tuno galva. Jis sustojo maždaug už pusantro metro, pasižiūrėjo, bet ja visai nesusidomėjo. Priplaukė prie manęs pražiotais nasrais, tarsi norėdamas pasakyti: „Ei! Čia mano teritorija. Dink iš čia!“ Įdomu, kad tokie gyvūnai, kurie, visų pirma, turėtų galvoti apie grobį, iš pradžių bando apginti savo teritoriją“, – sako fotografas.

Nepaprasta ir tai, kad J.-M. Ghislainas pradėjo mokytis nardyti būdamas 53 metų. Nuo tada, kai kartą per atostogas vos nenuskendo, jis ilgus dešimtmečius bijojo atvirų vandens telkinių.

2009 m. jis pirmą kartą panėrė ir pirmą kartą nardė su rykliais. Didžioji baimė virto didžiąja aistra.

Neseniai J.-M. Ghislainas prisijungė prie gamtosaugininkų organizacijos „Parley for the Oceans“ („Derybos dėl vandenynų“), kovojančios už jūrų gyvūnų populiacijos išsaugojimą.

„Jeigu neišsaugosime ryklių, gali kilti pavojus visai gyvybei Žemėje. Jie yra maisto grandinės vandenynuose reguliuotojai“, – teigia fotografas.

J.-M. Ghislainas ketina kurti dokumentinį filmą apie tai, kaip rykliai mato pasaulį. Šiuo metu jo fotografijų su rykliais parodos eksponuojamos net 11 galerijų įvairiose Europos valstybėse. Iš šių parodų gautos pajamos bus skirtos vandenynų apsaugai.