Įspūdingiausi senovinio pasaulio gyvūnai, kuriuos mokslas žada prikelti iš mirties: tokių vaizdų nepamatytutėme net Afrikoje (Foto)

Spręsdami, kuri išnykusi rūšis turi daugiausiai šansų būti sugrąžinta į gyvenimą, mokslininkai aiškinasi, ar vis dar egzistuoja išnykusiam gyvūnui labai artima rūšis. Tarkime, išnykusiems mamutams drambliai ar karvės išnaikintiems taurams.

Pirmiausiai, iniciatyvos besiimantys mokslininkai turi įrodyti, kad konkreti gyvūnų rūšis tikrai yra reikalinga, atlieka svarbią ekologinę funkciją ar tiesiog žmonių yra labai mylima. Taip pat labai svarbu, ar yra reali galimybė gauti išnykusio gyvūno audinių ir iš jų išgauti jo DNR grandinės pavyzdžių.

Mokslininkai turi atsižvelgti ir į kitus kriterijus, prieš prikeliant išnykusį gyvūną. Pavyzdžiui, ar toks veiksmas neturės rimtų biologinių ir ekologinių pasekmių. Juk gyvūną-Lozorių būtina sugrąžinti į laukinę gamtą, todėl turi egzistuoti jam tinkama gyvenamoji aplinka, pakankamas maisto kiekis ir ribotas kontaktas su žmonėmis.

Iš karto užbėgame už akių Juros periodo parką sukurti norintiems svajotojams – didžiųjų driežų prikėlimui kol kas nėra jokių galimybių. Užtat egzistuoja ne mažiau įspūdingų gyvūnų rūšys, kurias galima būtų grąžinti iš „ano pasaulio“.

Kaspijos tigrai

Savo klestėjimo metais Kaspijos tigrai gyveno Turkijoje, Irane, Irake ir Šiaurės Vakarų Kinijoje, tačiau jie išnyko septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Kai kurie mokslininkai nori juos sugrąžinti, beveik visai identiškus Sibiro tigrus apgyvendinant Kaspijos tigrų gyvenamojoje vietoje, kad šie adaptuotųsi.

Taurai

Taurai yra naminių galvijų protėviai, gyvenę Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Mokslininkai nori juos sugrąžinti išveisdami iš galvijų rūšių su taurų DNR dalimis. Kelios europiečių mokslininkų komandos mėgina išvesti taurus jau nuo 2009 metų.

Karolinos papūgos

Karolinos papūga buvo nedidelė žalIa papūga su ryškiai geltona ir oranžine galva. Jos gyveno Jungtinių Valstijų rytuose. Paskutinė tokia papūga pastipo Floridoje 1904 metais, tačiau jos genetinių giminaičių galima rasti Meksikoje ir Karibų šalyse.

Kubietiška ara

Spalvinga kubietiška ara gyveno Kuboje ir išnyko 1885 metais dėl medžioklės, prekybos bei kitų gyvūnų poveikio. Kai kuriems mokslininkams pavyko išvesti labai panašius, tačiau šiek tiek didesnius paukščius, kurie genetiškai yra beveik identiški kubietiškoms aroms.

Drontas

Drontas veikiausiai yra geriausiai žinomas išnykęs paukštis. Jis atsirado dėl natūralių plėšrūnų stokos, tačiau į jo gimtąją salą Mauricijų atvykę žmonės šiuos paukščius medžiojo maistui ir juos išnaikino. 2007 metais mokslininkai aptiko labai gerai išsilaikiusį dronto skeletą, iš kurio pavyko gauti vertingų DNR pavyzdžių.

Mamutai

Mamutų griaučiai sušalo, todėl gerai išsilaikė, o tai leido mokslininkams gauti labai gerų jų DNR pavyzdžių. Paskutinė izoliuota mamutų kolonija gyveno Vrangelio saloje, Arktyje, prieš 4 tūkst. metų.

Labradoro antis

Šie paukščiai visuomet buvo reti, tačiau galutinai išnyko kažkada laikotarpiu tarp 1850 ir 1870 metų. Manoma, kad jų mėsa nebuvo labai skani, todėl šios antys nebuvo plačiai medžiojamos maistui. Tačiau mokslininkai mano, kad žmonės vis dėlto yra kalti dėl šių ančių išnykimo.

Gauruotieji raganosiai

Gauruotieji raganosiai gyveno Europoje ir Azijoje. Jie turėjo kresnas kojas ir storus gaurus, dėl kurių buvo gerai prisitaikę gyventi šaltoje tundroje ledynmečiu. Dėl jų išnykimo kalti intensyviai juos medžioję žmonės.

Teterva

Tetervos gyveno Šiaurės Amerikos pakrantėse iki 1932 metų. Jų mėsa buvo labai skani, todėl manoma, kad jomis buvo gardžiuojamasi švenčiant pirmąsias Padėkos dienas naujai atrastame žemyne. Žmonės jas praktiškai visas yra suvalgę.

Baltasnapis genys

Baltasnapiai geniai gyveno žmogaus nepaliestuose JAV pietryčių miškuose. Tačiau jų nepastebėta nuo penktojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Cornelio ornitologijos laboratorija net yra pasiūliusi 50 tūkst. JAV dolerių atlygį tam, kas parodys, kur galima aptikti gyvą šios rūšies pavyzdį.

Imperatoriškasis genys

Manoma, kad šios rūšies paukščiai dar egzistuoja, nors niekas jų nematė daugiau nei 50 metų. Oficialiai ši rūšis įtraukta ir kritiškai nykstančių sąrašą, nes didelę dalį jam tinkamos gyvenamosios aplinkos sunaikino žmonės.

Moa paukštis

Moa paukščiai buvo didžiuliai Naujojoje Zelandijoje gyvenę neskraidantys paukščiai, kurių ūgis siekdavo daugiau nei pusketvirto metro ir svėrė jie daugiau nei 250 kilogramų. Šie paukščiai išnyko apie 1400-uosius dėl medžioklės. Genetiškai artimiausi jų giminaičiai – Pietų Amerikos tinamai.

Epiornitai

Milžiniški neskraidantys epiornitai buvo aptikti tik Madagaskare ir išnyko septynioliktame amžiuje. Manoma, kad jie išnyko dėl žmonių veiklos.

Pirėnų kalnų ožiai

Pirėnų kalnų ožiai gyveno Pietų Prancūzijoje ir Šiaurės Pirėnuose, tačiau išnyko 2000-ųjų sausį. Mokslininkai mėgino klonuoti vieną šios rūšies atstovą, panaudodami iš paskutinių patelių paimtą DNR, tačiau atsivestas ožiukas netrukus pastipo.

Kvaga

Kažkada šios lygumų zebros – kvagos – gyveno Pietų Afrikoje. Paskutinis laukinis gyvūnas buvo nušautas 1870 metais, o nelaisvėje laikytas pastipo dar po trylikos metų. 1987 metais pradėtas vykdyti Kvagos Projektas, kurio tikslas yra sugrąžinti šią rūšį.

Gėlavandeniai delfinai

Gėlavandeniai delfinai gyveno Kinijos Jangdzės upėje Kinijoje. Jie buvo paskelbti išnykusiais prieš dešimtmetį, tačiau pernai mokslininkai vieną tokį delfiną pastebėjo minėtoje upėje. Jei nors keli individai yra išlikę, gamtosaugininkai pabandys „įpūsti“ jų populiacijos ugnelę.

Tasmanijos tigrai

Tasmanijos tigrai yra vienintelis sterblinis gyvūnas sąraše. Iš pradžių jų gyveno žemyninėje Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje. Tačiau galiausiai šios rūšies atstovų buvo likę tik Tasmanijoje, kur ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jie ir išnyko. Manoma, kad jų DNR galima rasti pas Tasmanijos velnius.

Gigantiškasis elnias

Gigantiškieji elniai buvo vieni didžiausių elnių Žemėje. „Jauniausi“ tokio elnio griaučiai rasti Sibire ir jų amžius siekia maždaug 7700 metų. Manoma, kad šios elnių rūšies genų galima rasti tauriuosiuose elniuose bei danieliuose.

Karibinis ruonis vienuolis

Karibiniai ruoniai vienuoliai buvo medžiojami dėl jų taukų. Be to, žmonių vykdoma žvejyba atėmė iš šių ruonių maitinimosi šaltinį ir jie galiausiai išnyko 1952 metais. Ruoniai vienuoliai yra artimi havajietiškų ruonių vienuolių ir Viduržemio jūros ruonių vienuolių giminaičiai, tačiau ir pastarieji yra arti išnykimo slenksčio.

Guja

Guja paukščiai buvo didelė Naujojoje Zelandijoje gyvenusių medsiurbinių paukščių rūšis. Jie išnyko dvidešimtajame amžiuje dėl aktyvios medžioklės muziejams ir privatiems kolekcininkams. Patelės, skirtingai nuo patinėlių, turėjo ilgesnį ir labiau išlenktą snapą, tačiau daugiau apie šių paukščių biologiją beveik nieko nėra žinoma, todėl mokslininkams ypač smalsu juos „prikelti“.

Moho

Moho – tai išnykusi Havajuose gyvenusių paukščių rūšis. Šie paukščiai išnyko, nes jie buvo medžiojami ir taip pat sunaikinta jų natūrali gyvenamoji aplinka. Paskutinį kartą moho matyti 1934-aisiais, tačiau yra keletas giminingų rūšių, kurios padėtų juos prikelti.

Jūros karvė

Jūros karvė yra gimininga lamantinams ir diugoniams. Kažkada jų buvo gausu Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje, tačiau dėl medžioklės jūros karvės išnyko prieš 27 metus. Diugoniai turi dalį jūros karvių DNR, tad mokslininkai nepraranda vilčių pastaruosius gyvūnus prikelti.

Karvelis keleivis

Aplinkui yra tiek daug balandžių, kad sunku patikėti, kad yra ir jų išnykusių rūšių. Tačiau šie karveliai buvo išnaikinti dvidešimtojo amžiaus pradžioje, nes buvo medžiojami vergams maitinti. Šiuo metu egzistuoja 17 jiems giminingų balandžių rūšių.

Skrandyje palikuonis išnešiojanti varlė

Šios rūšies varlės prarydavo savo kiaušinėlius ir juos išnešiodavo skrandyje, kuris virsdavo gimda. Jos išnyko 1983 metais, tačiau 2013 metais mokslininkams pavyko įsodinti šios rūšies varlių „mirusios“ ląstelės branduolį į kitos rūšies varlės kiaušinėlį.

Didžioji alka

Didžioji alka išnyko XIX amžiaus viduryje. Jos gyveno Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje nuo Šiaurės Ispanijos iki Kanados. Šie paukščiai išnyko dėl klimato kaitos Mažojo ledynmečio metu, kuomet į jų gyvenamąsias teritorijas atkeliavo plėšrieji baltieji lokiai. Juos taip pat medžiojo žmonės.