| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Mokslininkai išsiaiškino, kaip mirtino pavojaus grėsmė paveikia socialinius santykius
|
(
(
Tyrėjų komanda iš trijų – Ekseterio (Exeter), Jorko (Yorko) bei Trinidade ir Tobage esančio Vakarų Indijos – universitetų atliko eksperimentą, kuriuo parodė, kad, jausdamos grėsmę būti užpultoms, Poecilia reticulata žuvys – kasdienėje kalboje vadinamos tiesiog gupijomis (angl. guppy) – ima formuoti didesne tarpusavio priklausomybe paremtus socialinius santykius. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Šį eksperimente tirtų žuvų elgesio aspektą tyrėjų komanda atrado patalpinusi gupijas į baseinus ir periodiškai, po 10 min kasdien 12 dienų, priversdama žuvis kontaktuoti su didesnės, jas medžioti mėgstančios žuvies imitacija. Be to, kad priešo pasirodymas būtų įtikimesnis, tyrėjų komanda pasitelkė gupijų pavojingose situacijose išskiriamą medžiagą ir, kaskart pasirodant grėsmę keliančiai imitacijai, užpurkšdavo jos ant vandens, kuriame gyveno gupijos, paviršiaus. Tokį kontaktą patyrusios žuvys taip pat buvo linkusios sudaryti daug stipresniais, tvirtas draugystes primenančiais santykiais, grupeles, teigiama Ekseterio universiteto parengtame pranešime. Be to, didesnės ir drąsesnės – tos, kurių patiriama rizika būti sumedžiotoms paprastai būna didžiausia, – žuvys buvo labiausiai paveiktos. Tačiau grėsmę patyrusios žuvys taip pat buvo linkusios burtis į daug mažesnes socialines grupes. „Manome, jog tai gali rodyti konflikto tarp didesnių grupių formavimo teikiamos naudos ir naudos, kurią teikia stipresnių santykių užmezgimas, egzistavimą“ – teigė viena iš tyrimo autorių dr. Safi Darden. „Tam, kad būtų palaikomi socialiniai santykiai, neretai reikia individualaus atpažinimo, kas, esant dideliam individų skaičiui, gali būti sunku kognityviškai.“ Kito tyrimo autorių, profesoriaus Darreno Crofto teigimu, tyrėjai atranda vis daugiau įrodymų, leidžiančių manyti, jog draugystės pobūdžio socialiniai ryšiai būdingi daugeliui stuburinių rūšių. „Kaip ir tai, kad žmonėms būdinga tai, jog mūsų draugystės gali būti panaudotos kaip priemonė numatyti mūsų gyvenimo trukmę, stabilių socialinių ryšių formavimas naudą gali teikti ir kitiems gyvūnams“ – teigė jis. „Darbas, kurį atlikome, leidžia manyti, jog gyvenimas plėšrūno keliamos grėsmės sąlygomis galėjo turėti stiprios įtakos socialinių santykių evoliucijai, ir norint ištirti tai kitose rūšyse reikalingi tolimesni tyrimai.“ | ||||||
Įdomiausi
124
(0)
.png)
