Šveicarijoje pradėjo veikti pirmoji anglies dvideginio gaudymo įmonė (Video)

Climeworks, kurios įmonė veiks šalia Ciuricho, planuoja suspausti iš oro sugautą CO₂ ir panaudoti jį kaip šiltnamių trąšas. Kompanija per dešimtmetį nori technologiją dramatiškai išplėsti ir 2025 metais iš atmosferos pašalinti 1% anglies dvideginio emisijų.

Anglies dvideginio šalinimas iš atmosferos drauge su iškastinio kuro naudojimo atsisakymu vis labiau regimas kaip ilgalaikis būdas sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių (ŠES) dujų kaupimąsi atmosferoje. Anglies dvideginio pašalinimas ir kaupimas ir iškastinio kuro naudojimo mažinimas vadinamas „neigiama emisija.“

Laiko įvairiausių anglies dvideginio sugaudymo ir kaupimo metodų ištobulinimui lieka vis mažiau. Tyrimai rodo, kad per ateinančius 22 metus anglies dvideginio koncentracija atmosferoje pakils iki lygio, kai globalios temperatūros pakilimas 2 laipsniais bus neišvengiamas. Mokslininkai šį lygį laiko pavojingu, ir Paryžiaus klimato susitarimo tikslas yra sustabdyti klimato atšilimą, kol ši riba nepasiekta.

Anglies dvideginio šalinimo iš atmosferos technologijos – tiek naujų miškų sodinimo, tiek taršos gaudymo ir kaupimo įmonių statymo, – yra ne tik žalios, bet ir „žalios“. Jos nėra išbandytos dideliu mastu ir niekas nežino, ar naudojamos pasauliniu mastu, jos gali pašalinti pakankamai anglies dvideginio, kad klimato šiltėjimas sulėtėtų.

Climeworks įmonė yra šią technologiją siekiančios ištobulinti pramonės pradžia. Kitos kompanijos, tokios, kaip Britų Kolumbijoje įsikūrusi Carbon Engineering, taip pat stato komercinius, tiesiogiai iš oro anglies dioksidą gaudančius įrengimus.

Sabine Fuss, tvarios energetikos tyrėja iš Mercator pasaulio išteklių ir klimato kaitos tyrimų instituto Berlyne, nesusijusi su Climeworks, sakė, kad kompanijos tiesiogiai iš oro dvideginį gaudantys įrengimai yra pirmieji tokie, veikiantys pramoniniu lygiu.

„Svarbu pažymėti, kad sugaudyto CO₂ jie nekaupia,” sakė ji. „Jis bus naudojamas šiltnamiams, sintetino kuro gamybai, etc. Nebus sukurta neigiamos emisijos.”

Neigiama emsija vyksta tik tada, kai sugautas anglies dvideginis iš atmosferos pašalinamas visiems laikams, sakė ji.

Bet vienas iš Climeworks įkūrėjų Christophas Gebaldas sakė, kad kompanijos anglies sugaudymo įrengimai gali būti naudojami anglies dvideginio kaupimui.

„Lengvai didinamos neigiamų emisijų technologijos yra gyvybiškai svarbios, jei norime pasiekti tarptautinės bendruomenės užsibrėžtą mažesnio nei 2 laipsnių šilimo lygio tikslą,“ pažymėjo jis. „DAC (direct-air capture) technologija šį tikslą galima pasiekti, o be to, ji idealiai tinka naudoti ir drauge su požeminiu [anglies dvideginio] saugojimu.“

Įmonė sumontavo 18 anglies dvideginio kolektorių ant atliekų deginimo įmonės stogo, netoli Ciuricho. Naudodami atliekamą deginimo įrenginių šilumą, kolektoriai ventiliatoriais aplinkos orą varo per anglies dvideginį sugeriančius filtrus. Tada kaitinami filtrai išskiria anglies dioksidą ir jis tiekiamas šalia esantiems šiltnamiams, augalams sunaudosiantis 900 tonų anglies dvideginio kasmet.

Sugautas anglies dvideginis gali būti naudojamas degalų gamybai, gėrimų gazavimui ir kitam, sakė Gebaldas.

Siekiant pašalinti 1 procentą metinių pasaulio anglies dvideginio emisijų, reikėtų pastatyti 250 000 panašių DAC įrenginių, pažymėjo Gebaldas.

Būsimuose DAC įrenginiuose 1 tonos anglies dvideginio išgavimas kainuos iki $400, o sandėliavimas pridės dar $10–$20, sakė Gebaldas.

Glenas Petersas, Norvegijos klimato tyrimo organizacijos CICERO tyrėjas, sakė nesantis gerai susipažinęs su Climeworks, bet būsią įspūdinga, jei kompanijai pavyks įgyvendinti 1 procento pasaulio anglies dvideginio emisijų sugaudymo tikslą, bet tik jeigu galės būti kaupiamas. Jo teigimu, technologija galėtų būti plečiama, tik jei veikimo kaina nusileistų iki maždaug $100 už toną sugauto anglies dvideginio lygio.

Kai kurios anglies dvideginio pašalinimo iš atmosferos technologijos yra kontroversiškos, kadangi tam naudojami naujų miškų sodinimo metodai ir taip iš esmė keičiama žemės paskirtis, gal net reikėtų perkelti žmones ir ūkius, kuriuose jie augina savo maistą.

Petersas buvo vienas iš autorių pernai publikuoto straipsnio, įspėjančio, kad kliovimasis vien neigiamų emisijų technologijomis yra „morališkai žalingas”, nes jos nėra įrodytos, yra nemenka rizika, kad tokia technologija negalės būti išplėsta reikiamu mastu, ir gali sudaryti politikams įspūdį, kad žmonijos atjunkymas nuo iškastinio kuro nėra toks jau neatidėliotinas.

Paklaustas, ar Climeworks dalyvauja morališkai žalingoje klimato strategijoje, Gebaldas atsakė, kad mokslininkai yra įsitikinę, jog pasaulinis atšilimas gali būti išspręstas tik jei pasaulio anglies dvideginio emisijos sumažės iki nulio.

„Nejaučiame darą moralinę žalą,” sakė jis. „Vienintelis būdas pasiekti tokį nulinių emisijų tikslą – naudoti visas prieinamas priemones.“

Norint išspręsti klimato kaitos problemą, reikia ir atsisakyti iškastinio kuro, ir tiesiogiai gaudyti anglies dvideginį iš oro, pažymėjo Gebaldas.