Lygindami du 20-ies metų periodus – nuo 1960 iki 1979 ir nuo 1991 iki 2010, tarp kurių vidutinė temperatūra padidėjo 0,5°C, mokslininkai išsiaiškino, kad pailgėjo ir suintensyvėjo keli ekstremalių orų reiškiniai.
Karščiausios vasaros temperatūros padidėjo daugiau nei 1°C ketvirtyje Žemės, tuo tarpu šalčiausios žiemos temperatūros sušilo daugiau nei 2,5°C.
Ekstremalių kritulių intensyvumas išaugo beveik 10 % ketvirtadalyje sausumos, o karščių trukmė – galinti sukelti pražūtingus miškų gaisrus – pailgėjo savaite pusėje sausumos ploto.
Pasak žurnale Nature Climate Change publikuoto tyrimo, šie pokyčiai gerokai viršijo natūralaus kintamumo ribas.
„Prognozuodami ateitį, turime remtis klimato modeliais,“ pažymėjo tyrimui vadovavęs Carl-Friedrich Schleussner, Klimato poveikio tyrimų instituto Potsdame tyrėjas.
„Bet žinant, kad dabar turime stebėjimo duomenis apie maždaug 1 °C atšilimą, galime stebėti ir tai, kokią įtaką šis atšilimas sukėlė,“ sako jis pranešime.
Moksle stebėjimais užfiksuotos tendencijos paprastai vertinamos kaip patikimesnės už projekcijas, kurios gali stipriai varijuoti – priklausomai nuo padarytų prielaidų.
Klimato – kartais vadinamo „vidutinio“ oro – pokyčiai gali būti aptinkami, tik jeigu stebėjimai trunka dešimtmečius ar ilgiau.
0,5 °C yra svarbu
Labiausiai – deginamo iškastinio kuro lemiamas globalinis atšilimas pamažu prasidėjo XIX amžiaus pradžioje, su industrializacijos vystymusi, bet sparčiai stiprėjo pastaruosius 50 – 60 metų.
2016 metais Prancūzijos sostinėje pasirašytu Paryžiaus Susitarimas 196 šalys pasižadėjo apriboti planetos vidutinės paviršiaus temperatūros kilimą „gerokai žemiau“ 2 °C, ir „dėti pastangas“ sustabdyti ją ties 1,5 °C.
2018 metų rugsėjį JTO aukščiausia mokslo patarėjų grupė – Tarpvyriausybinė klimato kaitos taryba (Intergovernmental Panel on Climate Change – IPCC) – šalių politikams pristatys pranešimą apie galimybę pasiekti 1,5 °C tikslą, ir ko galima būtų išvengti, jeigu šis tikslas bus pasiektas.
Naujame tyrime – viename iš tūkstančių, kuriuos nagrinės IPCC – teigiama, kad reikšmingas netgi temperatūros pakilimas puse laipsnio.
„Jau įvykusio pasaulinio atšilimo pakanka, kad labai aiškiai galėtume matyti, kad that 0,5 °C skirtumas išties svarbu,“ sakė tyrimo bendraautorius Erich Fischer, ETH Zurich Šveicarijoje mokslininkas.
Ankstesni, remiantis kompiuteriniu modeliavimu atlikti tyrimai, kuriems irgi vadovavo Schleussneris, rodė, kad 2 °C atšilimas – o ne 1,5 °C – padvigubintų nederlius, vandens trūkumą ir karščio bangas daugelyje pasaulio regionų.
Jis taip pat rodė, kad apribojus temperatūros kilimą iki 1,5 °C, koraliniams rifams – pusę milijardo žmonių ir ketvirtį jūros gyvybės išlaikančią ekosistemą – atsirastų šansas prisitaikyti prie šiltesnių ir rūgštesnių jūrų.
Tačiau dar pusė laipsnio viršaus daugumai rifų lemtų potencialų išnykimą iki amžiaus pabaigos.
phys.org
Daugiau informacijos: Carl-Friedrich Schleussner et al. In the observational record half a degree matters, Nature Climate Change (2017). DOI: 10.1038/nclimate3320
(
(
.png)
157
(0)
